diedas

Knygų mugė - 2019. "Barbarosa". Įspūdžiai

Pirmą kartą Knygų mugėje buvau 2010 m., kai savo knygą pristatinėjo Markas Soloninas, antrą kartą ten buvau lygiai prieš penkis metus, kai Robertas Petrauskas pristatinėjo savo antrąją knygą. Ir štai trečias kartas ir Roberto trečios knygos pristatymas. Simboliška.
Kas per tuos penkis metus pasikeitė? Tada automobilį teko statyti į balą. Dabar stovėjimo aikštelė išasfaltuota. Bet kas iš to, rasti laisvą vietą - misija neįmanoma. Nors aš buvau sekmadienį, kai žmonių srautas buvo gerokai apmažėjęs. Girdėjau kalbant, kad šeštadienį automobilius statė TV bokšto apylinkėse. Tiek to tas automobilio statymas, nes jau girdžiu patarimus – reikėjo nemokamu autobusu atvažiuot.
Pagaliau patenku į vidų. Sunkiai įsivaizduoju kas darėsi šeštadienį (sako, žmonių buvo trigubai daugiau), bet ir sekmadienį apie pietus dar mano akimis buvo tiršta. 



Collapse )
diedas

Montreux ir tuo viskas pasakyta. Pirma dalis.

Seniai norėjau parašyti kelis žodžius apie pernykštę kelionę į Montreux, bet vis atidėliojau. Paskutinis lašas, perpildęs kantrybės taurę tapo Orijaus Gasanovo tekstas „Delfyje“Daug metų neviešinta Freddie Mercury paslaptis: čia sukūrė paskutines dainas ir pasitiko mirtį".
Kodėl tas straipsnis tapo lašu, kuris perpildė tą taurę? Atsakau – ir aš ten buvau, alaus gėriau, midaus nebuvo ir viską mačiau savo akimis. Jei nebūčiau buvęs, tikrai iš to straipsnio nebūčiau susidaręs įspūdžio apie miestą, į kurį norisi dar kartą sugrįžti.

Collapse )
diedas

Filmas "T-34". Recenzija apie recenziją.



Rengiausi parašyti kelis žodžius apie naujausią rusų filmą "apie karą", bet „Delfi“ kino apžvalgininkas
Darius Voitukevičius mane aplenkė paskelbdamas savąją – „Filmo „T-34" recenzija: rusiška „Greiti ir įsiutę" versija su tankais“. Pagrindinė jo recenzijos mintis – o ką visai neblogas filmas, nors ir rusų sukurtas, bet jokios propagandos. Kas be ko, net ir pats Rusijos kultūros ministras Vladimiras Medinskis tos pačios nuomonės, jam irgi filmas patiko. Kad nesuklysčiau vertime, pacituosiu originale - Говоря о новой картине, Мединский назвал ее «феерически успешной». Ir tuo pačiu ministras piktinasi tais, kurie į filmą mėto kakučius. :)


Collapse )
diedas

1941. Karo pradžia. Vadovėliai.

Istorija kupina įvykių, kartais jie aiškinami visiškai skirtingai. Kai viena teorija įsigali, ją paneigti būna sunku. Net jei paaiškėja, kad tiesa yra visai kitokia…

Mėgstu pavartyti mokyklinius istorijos vadovėlius ir pasižvalgyti kaip juose nušviečiamas Antrasis pasaulinis karas. Visai neseniai pavyko pavartyti keletą iš naujesnių (man taip atrodo). Vaizdas, pasakysiu atvirai, liūdnokas. Informacija arba vienapusiška, be alternatyvių istorijos versijų, arba, kas dar blogiau, kartojami mitai.

Collapse )
diedas

Miunchenas. "Allianz" arena.

Jei važiuosite kokios nors turistinės firmos autobusu iš Niurnbergo pietų kryptimi 9-uoju autobanu, tai vos tik įvažiavus į Miuncheną grupės vadovas (-ė) maloniai sučiulbės – o dabar pažiūrėkite į dešinę, kur pamatysite garsiąją „Allianz“ areną. Na dar jums bus paberta keletą datų – kada pradėjo statyti ir kada baigė; keletą skaičių – kiek kainavo, kiek yra sėdimų vietų; kiek daugiau nusimanantis gidas dar pasakys kiek rungtynių čia buvo sužaista 2006 metais Vokietijoje vykusiame pasaulio futbolo čempionate. Ir viskas. Svajojate, kad tas autobusas nusuks į dešinę ir sustos tam, kad jūs galėtumėt vos ne gerą pusdienį ten vaikščioti? Nea, tam laiko tikrai nebus. Kaip nebus laiko aplankyti BMW muziejų, Olimpiniame parke irgi vargu ar bus ilgesniam laikui sustota tam, kad galėtumėte apžiūrėti Olimpinį stadioną ir  pasikelti į Olimpinį bokštą pakeliui aplakant roko muziejų.
Taigi tam, kad aplankyti/skirti kiek daugiau laiko visiems paminėtiems objektams kelionė su turistinės firmos autobusu netiks. Reiks pasirinkti kitus variantus – kelionė automobiliu/kelionė traukiniu ar maršrutiniu autobusu/skrydis lėktuvu.


Collapse )
diedas

"Briedis". M.Soloninas

Kažkada apie kažkurios M.Solonino knygos įsigijimą rašiau maždaug taip - išmečiau keliolika eurų į balą - taip papiktindamas šio autoriaus gerbėjus. Dabar taip nerašysiu. Žinojau už ką atiduodu 13,69 Eur (plius 0,06 už maišelį). Taigi, įsigijau leidyklos "Briedis" knygą Mark Solonin "Pyro pergalė: kaip Sovietų Sąjunga nugalėjo kare".



Collapse )

161 psl. Citata.
"Į vakarus nuo Leningrado buvo Suomijos įlankos vandenys, o juose - Baltijos laivynas. Atskirai paminėti vertų vokiečių laivyno pajėgų šiuose vandenyse apskritai nebuvo, o Suomijos laivynas, lyginant su sovietų laivynu, buvo lyg musė prieš dramblį. Esant tokiai padėčiai, būtų galima gabenti maisto produktus į Leningradą jūra iš neutralios Švedijos. Jei kas pamiršo, tai būtent taip, kovojantiems karo laivams lydint kiekvieną transporto laivų karavaną, bemaž šešerius metus kariavo Anglija. Tačiau Leningrado aprūpinimas iš Baltijos jūros pusės klausimas niekada nesvarstytas. Ir tai visiškai suprantama, nes yra dar viena pasaulio šalis - Rytai."

Šioje citatoje yra tik vienas teisinga teiginys - "Tačiau Leningrado aprūpinimas iš Baltijos jūros pusės klausimas niekada nesvarstytas." Bet KODĖL nesvarstytas? Tikrai ne dėl vienos ar kitos pasaulio šalies egzistavimo. Nesvarstymo priežastys yra dagiau nei akivaizdžios tiems, kurie bent minimaliai žino APK istoriją ir bent minimaliai žino geografiją. Ponui Markui tuos atsakymus surasti pernelyg sudėtinga. Arba tiesiog nenorima atsakyti. Kur kas paprasčiau skaitytojams bandyti kabinti makaronus ant ausų.
diedas

Melas ar tiesa?

Kai aš buvau abiturientas, o tai buvo priešistorinio materializmo laikais, turėjau spręsti problemą, kurią sprendžia bet kurių laikų abiturientai – kur stoti? Mėgau du dalykus – istoriją ir matematiką, todėl kirbėjo mintis stoti į „pedagoginį“ ir būti vieno iš šių dalykų mokytoju. O nes bet tačiau kadangi tuometinėje penkiabalėje sistemoje mano brandos atestato pažymių vidurkis buvo 4,0 tikimybė įstoti buvo pakankamai menka, o nesėkmės atveju būtų neišvengiama pažintis su sovietinės armijos čebatais. Tai nebuvo labai viliojanti perspektyva, tad buvo pasirinkta specialybė su beveik garantuotu įstojimu. Bet susidomėjimas istorija niekur nedingo, tik tas domėjimasis apsiriboja kelių praeito amžiaus vidurio metų istorijos tyrinėjimais. Todėl užėjęs į knygyną dažnai pavartau mokykloms (tiek vidurinėms, tiek aukštosioms) skirta istorine literatūra ir pasidomiu, kas apie tuos kelis metus rašoma. Štai naujausias pavyzdys. Neįsidėmėjau kokioms klasėms buvo tos pratybos, o ir dėl leidyklos galiu suklysti, bet tai neturi esmės. Esmė – pateikiamas šaltinis ir mokinukams siūloma surasti melagingus faktus ir argumentuoti kodėl tie faktai melagingi, t.y. parašyti tiesą. Ką gi, pabandysiu pabūti ir aš tuo mokinuku.
Collapse )