?

Log in

No account? Create an account
 
 
23 January 2019 @ 07:35 pm
Montreux ir tuo viskas pasakyta. Pirma dalis.  
Seniai norėjau parašyti kelis žodžius apie pernykštę kelionę į Montreux, bet vis atidėliojau. Paskutinis lašas, perpildęs kantrybės taurę tapo Orijaus Gasanovo tekstas „Delfyje“Daug metų neviešinta Freddie Mercury paslaptis: čia sukūrė paskutines dainas ir pasitiko mirtį".
Kodėl tas straipsnis tapo lašu, kuris perpildė tą taurę? Atsakau – ir aš ten buvau, alaus gėriau, midaus nebuvo ir viską mačiau savo akimis. Jei nebūčiau buvęs, tikrai iš to straipsnio nebūčiau susidaręs įspūdžio apie miestą, į kurį norisi dar kartą sugrįžti.

Montreux yra kurortinis miestelis Šveicarijos vakaruose ant rytinėje Ženevos ežero pakrantės. Kaip dainavo Deep Purple (apie juos vėliau) - Montreux, On the Lake Geneva shoreline. Sakoma, kad naktį įmanoma įžiūrėti Ženevos, kuri yra vakariniame ežero krante, žiburius. Mums to padaryti nepavyko, nors kambarys buvo penktame aukšte su vaizdu į ežerą. Tarp kitko patys šveicarai ežerą vadina Lemanu (prancūziškai - lac Léman). Mums, lietuviams, tas prancūziškas ežero pavadinimas tikriausiai irgi kažkokias muzikines asociacijas sukelia ?

Dėl ko verta vykti į Montreux? Visų pirma – dėl muzikos. Dėl kasmetinio Montreux džiazo festivalio, į kurį suvažiuoja net tik džiazo, bet ir kitų muzikos stilių žvaigždės. Ir dėl muzikos istorijos. Dėl Queen. Ir, kas man buvo svarbiausia, dėl Deep Purple.
Pradedam nuo Queen. Kaip teisingai paminėjo O.Gasanovas, ant ežero kranto stovi paminklas F.Merkuriui. Sako, kad vienintelis pasaulyje. Gal ir taip, netikrinau. Jei labai atvirai, tai nuotraukose tas paminklas atrodo įspūdingiau nei kad natūroje. Gal fonas nevykęs?

Kita, kur kas įspūdingesnė, o gal net pati įspūdingiausia vieta – Queen muziejus, kurio oficialus pavadinimas  „Queen Studio Experience”. Rasti jį nesunku, jis beveik pačiame miestelio centre, ežero pakrantėje esančiame Kazino pastate.

Pats pastatas atrodo įspūdingai tiek iš ežero, tiek iš gatvės pusės, todėl rekomenduoju apeiti į rundą (suvalkietiškas anglicizmas; arround - aplink).

Tai padaryti verta vien dėl to, kad pamatyti vakarinę pastato sieną, ant kurios visai legaliai galima raštu išreikšti savo meilę, pagarbą ar susižavėjimą visais "kvynais" apskritai, tiek F.Merkuriu konkrečiai (įdomu, kodėl O.Gasanovo tekste ši siena nepaminėti, nejaugi ją užtinkavo?).


Praktinis patarimas tiems, kas norės aplankyti tą muziejų – einate pro pagrindines kazino duris ir patekę į fojė sukate kairiau ir lipate laiptais į antrą aukštą. Žinoma, jei norite dar palikti šimtinę kitą eurais ar frankais prie žaidimų stalų ar automatų – jūsų valia, tada einate tiesiai pro stiklines duris į tą didžiulę salę. Taigi užlipam į antrą aukštą ir prieinam muziejų. Įėjimas, kad ir kaip būtų keista tokioje brangioje šalyje, yra nemokamas. Tiesa, prie įėjimo stovi tokia aukų dėžutė, kiek nori, tiek įmeti. Įėjus ant sienos kabo lentelė su įdomiais studijos faktų aprašymais. Pasirodė čia įrašinėjo tokie muzikos gigantai kaip AC/DC, David Bowie, Iggy Pop, Chris Rea, The Rolling Stones, Yes, Rick Wakman, Led Zeppelin, Bryan Ferry.

Iš O.Gasanovo straipsnio reiktų suprasti, kad F.Merkuris ir Queen‘ai į Montreux bėgo norėdami „pasislėpti“ nuo gerbėjų dėmesio. Reikia manyti, kad išvardintos grupės ir atlikėjai taip pat bėgo nuo to dėmesio? Taip, bėgo jie visi, tik ne nuo dėmesio, bet nuo drakoniškų Didžiosios Britanijos mokesčių.
Taip pat iš O.Gasanovo teksto galime susidaryti įspūdį, kad studijoje buvo įrašytos tik pačios paskutinės Queen dainos. Tačiau lentelėje matome, kad studija grupei priklausė beveik penkiolika metų (nuo 1979 iki 1993), taip pat nesunku išsiaiškinti, kad čia buvo įrašyti septyni paskutiniai grupės albumai.
Taigi įžengiame į tą muzikos šventovę. Akys apraibsta nuo originalių dainų tekstų juodraščių, instrumentų, aprangos. Užkliūva akis ir už nuotraukos, kurioje reklamuojamas albumas „Jazz“, o konkrečiai daina apie dviračius...



Didelį įspūdį padaro atskira patalpa, kurioje yra originalus 24 takelių analoginis magnetofonas ir mikšerinio pulto replika.

Taip taip, deja tas pultas nėra originalus ir prie jo Fredis (kaip kad teigia O.Gasanovas) tikrai nesėdėjo. Pulte yra veikiantys trys mygtukai ir keletas šliaužiklių, visa kita tik imitacija. Paspaudus vieną mygtuką priešais esančiame ekrane pasirodo berods (bijau suklysti) Tayloras ir paaiškina ką su tais šliaužikliais reikia daryti. Nors ir be aiškinimo viskas – ties vienu užrašyta „bass“, ties kitu „drums“, tie trečiu „vocals“ ir t.t. Tada paspaudžiamas vienas iš likusių mygtukų ir pasigirsta žinoma daina, mūsų atveju buvo „Made in Heaven“ , ir gali pradėt dirbti kaip koks kietas garso inžinierius – sukelti ar sužeminti vokalą, mušamuosius, gitarą... Įspūdis nepakartojamas.


Taigi – jei kada važiuosit pro šalį ir apsistosite Montreux, būtinai aplankykite Queen Studio Experience. Ir ne tik šią, bet ir kitas vietas. Bet apie jas kitame įraše, kur bus apie „Deep Purple“, Chillon pilį  ir apie šokoladinį traukinį.