?

Log in

No account? Create an account
 
 
17 January 2019 @ 06:00 pm
Filmas "T-34". Recenzija apie recenziją.  


Rengiausi parašyti kelis žodžius apie naujausią rusų filmą "apie karą", bet „Delfi“ kino apžvalgininkas
Darius Voitukevičius mane aplenkė paskelbdamas savąją – „Filmo „T-34" recenzija: rusiška „Greiti ir įsiutę" versija su tankais“. Pagrindinė jo recenzijos mintis – o ką visai neblogas filmas, nors ir rusų sukurtas, bet jokios propagandos. Kas be ko, net ir pats Rusijos kultūros ministras Vladimiras Medinskis tos pačios nuomonės, jam irgi filmas patiko. Kad nesuklysčiau vertime, pacituosiu originale - Говоря о новой картине, Мединский назвал ее «феерически успешной». Ir tuo pačiu ministras piktinasi tais, kurie į filmą mėto kakučius. :)


Ministras teisus dėl filmo sėkmingumo. Jis iš tiesų sėkmingas. Bet sėkmingas tik viena – finansine – prasme. Per kelias pirmas dienas jis surinko kažkiek ten labai daug rublių ir tapo pelningu, o tai pavyksta retam filmui „apie karą“. O štai kitomis prasmėmis filmas labai jau šiaip sau. Ir į tai atkreipia dėmesį Rusijos karo istorikai – šarvuotos technikos žinovai, itin aštriai filmą „sudirbo“ Dmitrijus Šeinas. Nors nereikia būti dideliu specialistu norint pastebėti bent jau grubiausias klaidas.

Siužetas trumpai. Jaunesnysis leitenantas atvyksta į frontą 1941 metų pabaigoje, mūšių dėl Maskvos metu, gauna vienintelį išlikusį tanką T-34 ir su juo pačiame pirmame mūšyje išmuša visą vokiečių tankų kuopą. Beveik visą, nes paskutinis vokiečių tankas pamuša herojaus kovos mašiną ir šis patenka į nelaisvę. 1944 m. (t.y. po trijų nelaisvėje praleistų metų) vokiečiai pagrindinį herojų įsodina į trofėjinį T-34 ir padaro iš jo gyvą taikinį, bandydami savo ginklus. Tačiau herojus sugeba prasiveržti, išlikti gyvas ir... gražiai bei laimingai gyveno.
Siužetas žinomas, panašus siužetas buvo ir 1964 metų sovietiniame filme „Vieversys“, tik ten „gyvo taikinio medžioklė“ vyksta 1942 metais ir pabaiga liūdnesnė – tanko ekipažas žuvo. Vyresnės kartos žmonės gerai atsimena lenkų serialą „Keturi tankistai ir šuo“, ten taip pat buvo panašus epizodas ir nors vokiečių sviedinys nunešė tanko bokštelį, tačiau visi ekipažo nariai išgyveno ir sugebėjo pasprukti.

Pritarsiu Dariui Voitukevičiui, kad siužetas dalinai paremtas tikrais įvykiais. O būti preciziškai tiksliu – yra vienas tikras faktas. Tai yra pirmasis mūšis. Iš tikro tuo metu ir apytikriai toje vietoje tikrai buvo vokiečių 11-oji tankų divizija. Visa kita – grynas fentezi. Jau girdžiu burbančius – ko tu vėl kabinėjiesi, tai juk ne dokumentinis, o meninis filmas, jame ir neturi būti dokumentinio tikslumo.
Sutinku. Bet pabandykime „kabinėtis“ ne prie kai kurių rodomų epizodų dokumentinio, o faktinio tikslumo.

Atvyksta į frontą jaunutis ką tik iškeptas jaunesnysis leitenantas ir su paskubomis surinktu ekipažu išmuša krūvą vokiečių tankų. Sakykim, labai talentingi tie tankistai buvo, gal ir galėjo tiek tų vokiečių tankų išmušti. Juo labiau turint mintyje, kad jie sugebėjo vienu sviediniu pamušti DU vokiečių tankus. Kam nors teko girdėti tokius faktus???

Herojus patenka į nelaisvę ir TRIS metus sugeba neišduoti nei savo pavardės, nei laipsnio, nei dalinio. Kažko labai humaniški tie vokiečiai pasitaikė –jei nesakai, tai ir nereikia, apsieisim.

Per tris metus herojus SEPTYNIS kartus bėgo iš nelaisvės ir vis dar gyvas. Vėl kažkokie vokiečiai itin humaniški pasitaikė. Nors kažką panašaus esu matęs.... lenkų komedijoje „Kaip aš pradėjau Antrąjį pasaulinį karą“, pas mus jis buvo rodomas pavadinimu „Kanonieriaus Dolaso nuotykiai“. Ten pagrindinis herojus irgi keletą kartų bėgo iš nelaisvės ir vis kažkaip išvengdavo kartuvių. Bet ten buvo komedija, o čia visa tai rodoma rimtu veidu...

Herojus turi tapti gyvu taikiniu – jam iš fronto atgabenamas trofėjinis T-34/85 ... kuriame vis dar buvo žuvę ekipažo nariai. Kiek laiko tą tanką iš fronto gabeno ir kodėl tų žuvusių dar fronte neištraukė – klausimai retoriniai. Ir kas įdomiausia, ekipažas tanke randa vokiečių nepastebėtus sviedinius. Matomai tankas yra kaip koks lėktuvnešis ir jame pilna visokių užkaborių, kuriuose gali likti nepastebėtų sviedinių. Aha. O į tanką - taikinį, be mechaniko vokiečiai kažkodėl dar „pasodina“ taikytoją ir užtaisytoją. Keista, kad dar radisto nepasodino į kompaniją...

Tai nieko gero tame filme? Kodėl nieko, yra gero. Batalinės scenos neblogos, tankų nemažai šen – ten važinėja, kartais jie šaudo.
Išvada. Filmas apie šaunius rusų tankistus ir vietomis apykvailius, vietomis itin humaniškus ir kiek sentimentalius vokiečius. Sovietiniais laikais būtų maždaug tokia rekomendacija – filmas skirtas jaunesniojo ir vidutinio amžiaus vaikams.

P.S. Tanką poligone „medžioja“ ne „tigrai“, o „Panteros“.