?

Log in

No account? Create an account
 
 
29 November 2018 @ 06:36 pm
Mindaugas Tamošaitis. „Istorijos pratybų sąsiuvinis. II dalis. 12 klasei“. Du puslapiai.  

Bandom sklaidyti Mindaugo Tamošaičio „Istorijos pratybų sąsiuvinis. II dalis. 12 klasei“. Leidykla „Baltos lankos“. Išleidimo metų, deja, nepasižymėjau.




Užkliuvęs puslapis. Jį ir aptarsim.



Šaltinis A.
Apie Josifo Stalino veiksmus kilus karui tarp Vokietijos ir Sovietų Sąjungos:
Toks Vokietijos žingsnis, matyt, taip sukrėtė Staliną, kad maždaug dešimčiai dienų jį apėmė kažkas panašaus į depresiją. Tačiau liepos 3-iąją jis vėl stojo prie vairo ir pasakė per radiją labai svarbią kalbą.

Verčiame kitą puslapį ir randame klausimus.



  1. Remdamiesi šaltiniu A ir žiniomis, atsakykite į klausimus:


  1. Koks „Vokietijos žingsnis“ taip sukrėtė Staliną?

  2. Nurodykite tikslią datą (metus, mėnesį ir dieną), kada buvo įvykdytas šis „Vokietijos žingsnis“. [...]


Pabūkim tokiu labai jau vidutinišku mokinuku ir bandom atsakinėti į klausimus. Sakykim, tas mokinukas apyprastis istorijos žinovas, bet pusėtinas matematikas, tad jis pradės atsakinėti nuo antrojo klausimo.
Sakykim, kad metus jis kažkur kažkada puse ausies girdėjo – 1941. O kaip su mėnesiu – diena? Taigi matematikas ras išeitį suskaičiavęs duomenis Šaltinyje A. Jei tas dėdė Stalinas pasakė kalbą liepos 3, o prieš tai jis dešimt dienų buvo lyg tai depresijoj, tai kada jo ta depresija prasidėjo? Gaunam... birželio 24. O kas buvo 1941 m. birželio 24? Kadangi mokinukas ne tik pusėtinas matematikas, bet dar ir iš bėdos žino savo šalies istoriją.... Bingo – tą dieną vokiečiai užėmė Vilnių. Taigi turim ir atsakymą į pirmą klausimą – Staliną taip sukrėtė Vilniaus užėmimas, kad jam dešimčiai dienų „nuvažiavo stogas“.

Žinoma, kad ironizuoju, tokie atsakymai mokytojui netiks, o mūsų mokinukas už juos gaus lygiai nulį balų. Teisingi atsakymai pagal nutylėjimą turi būti: Vokietija sulaužo nepuolimo paktą ir užpuola Sovietų Sąjungą; 1941 metų birželio 22. Būčiau laimingas, kad bent tiek (užpuolimo faktas ir data) bent didesnė dalis mokinukų atsimintų. Bent kam į jų galveles dar kišti pasakas apie tai, kad dešimt dienų nuo užpuolimo pradžios Stalinui buvo „ku-kū“? Juk tai, ko reikia, jie vargu atsimins, bet „faktą“apie „nuvažiavusį stogą“ tikrai užsifiksuos. Ir to paskui nei su kuolu neišmuši.

Bandžiau ieškoti to „Šaltinio A“ pirminės versijos, kad suprasti kokiame kontekste ši citata yra. Deja, surasti nepavyko. Sako, lyg tai Solonino ši frazė, bet paieška rusų kalba taip pat buvo nesėkminga. Bet tiek to. Žinau šią legendą (apie Stalino „dingimą“ lyg tai savaitei, lyg tai dešimčiai dienų) – tai ilgą laiką buvo labai populiarus mintis, kurio „autorinės teisės“ priklauso (jei neklystu) N.Chruščiovui. Tačiau praėjusio amžiaus pabaigoje prasivėrus „užrūdijusioms archyvų durims“ tyrinėtojams tapo prieinama daugybė dokumentų. Vienas iš jų – taip vadinamas „Stalino kabineto lankytojų žurnalas“ (šis žurnalas išleistas atskira knyga ir lengvai randamas internete), kuriame pažymėta ir kada ir kokie lankytojai lankėsi Stalino kabinete. Patyrinėjus 1941 metų birželio pabaigos įrašus versija apie Stalino „dingimą“ subliuško. Kiek daugiau diskusijų kelia tik birželio 29 – 30 Stalino buvimo vieta, bet tai jau ne istorijos aritmetika, o aukštoji matematika. Apie tų dviejų dienų problema yra užsimenama ir naujoje Roberto Petrausko knygoje „Barbarosa“, skyrius „3.1 Broliai ir seserys... Bailiai ir išdavikai...", 337 ps., išnaša puslapio apačioje. :)

Turiu mėgstamą sentenciją. „Istorija kupina įvykių, kartais jie aiškinami visiškai skirtingai. Kai viena teorija įsigali, ją paneigti būna sunku. Net jei paaiškėja, kad tiesa yra visai kitokia…“ Eilinį kartą įsitikinau jos teisingumu.

Ir baigiant. Nebandau įrodinėti, kad mokinukams reikia žinoti birželio 27 ar liepos 2 dienos Stalino kabineto lankytojus. Užtenka, kad jie, kaip minėjau, nors karo pradžios ir pabaigos  datas žinotų, idealiu variantu – bent kelis pagrindinius mūšius.  O dėdėm ir tetom, rašantiems vadovėlius ir sudarinėjantiems užduotis,  tuo pasidomėti vertėtų. Ir jei norima pateikti panašias užduotis, sovietinių laikų mitų kartoti nederėtų.