?

Log in

No account? Create an account
 
 
27 August 2018 @ 08:14 pm
1941. Karo pradžia. Vadovėliai.  
Istorija kupina įvykių, kartais jie aiškinami visiškai skirtingai. Kai viena teorija įsigali, ją paneigti būna sunku. Net jei paaiškėja, kad tiesa yra visai kitokia…

Mėgstu pavartyti mokyklinius istorijos vadovėlius ir pasižvalgyti kaip juose nušviečiamas Antrasis pasaulinis karas. Visai neseniai pavyko pavartyti keletą iš naujesnių (man taip atrodo). Vaizdas, pasakysiu atvirai, liūdnokas. Informacija arba vienapusiška, be alternatyvių istorijos versijų, arba, kas dar blogiau, kartojami mitai.

Taigi po ranka pirma papuolusi „auka“ buvo leidyklos „Baltos lankos“ išleistas 12 klasei skirtas istorijos pratybų sąsiuvinis (II dalis), autorius M.Tamošaitis.


43 psl. abiturientams pateikiamos trys „S“ (Solonino, sovietų ir Suvorovo) citatos apie 1941 metų įvykius. Antrame klausime prašoma nurodyti kuriai iš tų trijų nuomonių pritariama ir nurodyti bent tris argumentus.

Bandau įlįsti į mokinuko kailį ir įvykdyti šią užduotį. Atleiskite man, mano jaunieji (ir vyresnieji) bičiuliai, bet iš pasirinktų blogybių rinkčiausi antrąją – sovietinę (o siaube) versiją, nes nei Solonino, nei Suvorovo nuomonei pagrįsti trijų argumentų niekaip nerasčiau. Tik kažin kokį įvertinimą gaučiau?.... Įdomu,norėdamas gauti aukštą įvertinimą kaip reiktų įvykdyti šią užduotį ir kokį variantą pasirinkti bei kokius argumentus tam variantui parinkti?

Vartom knygeles toliau. Tos pačios „Baltos lankos“, tas pats M.Tamošaitis. Istorijos vadovėlis 10 klasei.



Kad ir kaip 1941 m. pabaigoje – 1942 m. pradžioje vokiečiai stengėsi užimti sostinę, sovietų kariuomenė atsilaikė. Į lemiamą mūšį sovietai nusiuntė ne mažiau kaip devynias naujas savo armijas, prievarta sudarytas iš Maskvos gyventojų ir gulago kalinių (3).

Trejetukas skliausteliuose matomai reiškia nuorodą į informacijos šaltinį. Gaila, nepažiūrėjau koks tai šaltinis. Ir nepaisant to. Mokinukams tikrai nebūtina žinoti kokios ten buvo nusiųstos armijos, bet gal vadovėlio autorius, pateikdamas tokį teiginį gal galėtų nurodyti tų armijų numerius? Esu įsitikinęs, kad jis tokių duomenų nepateiks. Tikriausiai kažkada kažkas girdėta apie "opolčencus" ir tai susiplkė į vieną krūvą su Suvorovo "juodaisiais korpusais".
Ir ką reiškia – „prievarta sudarytas“. Tai mūsų jaunikaičiai, šaukiami atlikti privalomos karinės tarnybos, irgi į tą mūsų kariuomenę imami prievarta? Tikriausiai ne kiekvienas jų dega noru eiti į kariuomenę, bet ar kam apsiverčia liežuvis sakyti, kad tie ten patenka per prievartą?


Sovietams atsilaikyti padėjo tai, kad jie pasitraukė nuo Sovietų Sąjungos ir Japonijos sienos, kai sovietų žvalgyba išsiaiškino, jog Japonija, kaip Vokietijos sąjungininkė, nesiruošia pulti Sovietų Sąjungos.

Tarp eilučių skamba - Zorgė. Tik ar tikrai reikia mokinukams kimšti į galvas sovietinių laikų pasakas?

Šis karinių dalinių permetimas iš Sibiro ir Tolimųjų Rytų, kurio vokiečiai nepastebėjo, buvo pagrindinė priežastis, dėl kurios vokiečiams nepavyko užimti Maskvos.

Dar vienas mitas. Mokinukams gal ir nėra reikalo žinoti, bet gal vadovėlio autorius galėtų nurodyti numerius dalinių, permetamų iš Sibiro ir Tolimųjų Rytų, prie Maskvos? Ir kada (apytikslė data) tie daliniai buvo permesti? Vėlgi esu įsitikinęs, kad autorius tokių duomenų nepateiks, nes žinant tokius duomenis šis mitas nebūtų kartojamas.

Už akių užkliūva ir „Briedžio“ produkcija. Vadovėlis 10 klasei.






SSRS ir Vokietijos pasienyje abi pusės slapčia telkė karines pajėgas. Nuo gegužės 20 d. SSRS vyko slapta papildoma mobilizacija.

Mokinukas perskaitęs supras, kad 1941 m. pavasarį SSRS vyko mobilizacija, o nuo gegužės 20 d. pradėta vykdyti dar kažkokia papildoma mobilizacija. Jooo.....



Tačiau pasiaukojamas Raudonosios armijos dalinių pasipriešinimas, nepaprastai šalta ir ankstyva žiema išvargino vokiečius.

Eilinis mitas. Gal vadovėlio autoriai galėtų besti pirštu į kokią nors dieną ir pasakyti – štai nuo čia prasidėjo ta nepaprastai šalta ir ankstyva žiema. Jei jie būtų pasidomėję orais spalio lapkričio mėnesiais, jie šito sakinio gal būtų atsisakę.
Sekantis sakinys apie Tolimųjų Rytų kariuomenę jau girdėtas ir tikriausiai retoriški būtų bet kokie klausimai autoriams.

Tas pats „Briedis“, vadovėlis 12 klasei.





SSRS ir Vokietijos pasienyje abi pusės slapta telkė karines pajėgas. 1941 m. iki birželio pradžios karinių manevrų pretekstu slapta mobilizuota Raudonoji armija. Ją papildė per 800 tūkst. karių.


Kažkas naujo istorijos moksle. Pasirodo prieš pat karo pradžią sovietai įsigudrino ne tik mobilizuoti armiją, bet ir surengti manevrus. 800 tūkst. karių manevrams – nemažai, o kaip mobilizacijai – skystoka. Tikriausiai nesužinosime kur konkrečiai vyko tie manevrai?

Milžiniškais mastais kariuomenė buvo perkeliama prie šalies vakarinių sienų. Čia sutelkta 80% Raudonosios armijos divizijų.

Procentais kažką nurodyti buvo priimta sovietiniais laikais, kai buvo vengiama tikslių duomenų pateikimo. O gal autoriai galėtų nurodyti absoliučiais skaičiais – kiek konkrečiai sovietinių divizijų karo išvakarėse buvo vakarų pasienyje, o kiek šalies viduje?