?

Log in

No account? Create an account
 
 
25 December 2017 @ 08:48 pm
Melas ar tiesa?  
Kai aš buvau abiturientas, o tai buvo priešistorinio materializmo laikais, turėjau spręsti problemą, kurią sprendžia bet kurių laikų abiturientai – kur stoti? Mėgau du dalykus – istoriją ir matematiką, todėl kirbėjo mintis stoti į „pedagoginį“ ir būti vieno iš šių dalykų mokytoju. O nes bet tačiau kadangi tuometinėje penkiabalėje sistemoje mano brandos atestato pažymių vidurkis buvo 4,0 tikimybė įstoti buvo pakankamai menka, o nesėkmės atveju būtų neišvengiama pažintis su sovietinės armijos čebatais. Tai nebuvo labai viliojanti perspektyva, tad buvo pasirinkta specialybė su beveik garantuotu įstojimu. Bet susidomėjimas istorija niekur nedingo, tik tas domėjimasis apsiriboja kelių praeito amžiaus vidurio metų istorijos tyrinėjimais. Todėl užėjęs į knygyną dažnai pavartau mokykloms (tiek vidurinėms, tiek aukštosioms) skirta istorine literatūra ir pasidomiu, kas apie tuos kelis metus rašoma. Štai naujausias pavyzdys. Neįsidėmėjau kokioms klasėms buvo tos pratybos, o ir dėl leidyklos galiu suklysti, bet tai neturi esmės. Esmė – pateikiamas šaltinis ir mokinukams siūloma surasti melagingus faktus ir argumentuoti kodėl tie faktai melagingi, t.y. parašyti tiesą. Ką gi, pabandysiu pabūti ir aš tuo mokinuku.
Pateikiamos ištraukos šaltinis – sovietinių laikų mokyklinis TSRS istorijos vadovėlis X – XI klasėms. Išleistas 1975 metais.



Pamatęs to vadovėlio leidimo metus šyptelėjau... Negaliu garantuoti, bet bent teoriškai ir aš galėjau iš to vadovėlio mokintis. Atmintyje iškyla a.a. istorijos mokytoja, o taip pat ir tuometinis mokyklos direktorius, kuris mane, mokytojos numylėtinį, per egzaminą labai norėjo „pagauti“. Bet ką tu pagausi, jei aš ištraukiau bilietą, kurį aš idealiai žinojau. Ir po daugiau po 40 metų aš jį atsimenu tą 26 bilietą. Toks lyrinis nukrypimas, grįžkim į šiuos laikus.

Po šaltiniu yra lentelė, kurioje yra dvi grafos: Melas ir Tiesa. Viena jų - Melas - nelabai korektiška. Kas yra melas? Tai yra sąmoningas netiesos sakymas žinant, kad ta tiesa yra kitokia. Kad būtų suprantamiau pavyzdžiui toks teiginys – Antrojo Pasaulinio karo metu buvo lietuviška SS divizija. Pateikiantis tokį teiginį meluoja, nes jis žino (arba turi galimybę sužinoti), kad jokio lietuviško SS junginio nebuvo. Kitas variantas. Viduramžiai. Buvo teigiama, kad saulė sukasi aplink žemę. Tai dabar mes žinome, kad yra atvirkščiai, tačiau tais tolimais viduramžiais galimybės sužinoti kaip yra iš tikro neturėta. Todėl sakome, kad viduramžiais teigiant minėtą teiginį buvo ne meluojama, o klystama. Todėl istorijoje su melavimais reiktų elgtis atsargiai. Bet kuriuo atveju per šią tiesos/melo/klydimo prizmę pabandykim iš šių dienų pozicijų parakinėti pateikiamą šaltinio tekstą. Sakinys po sakinio, frazė po frazės, žodis po žodžio.

Vakarų valstybių valdantiesiems sluoksniams nuolaidžiaujant, fašistinė Vokietija sukėlė Antrąjį pasaulinį karą, užgrobė daugelį Europos valstybių, o po to klastingai užpuolė TSRS.

Kadangi visi žino, kad Antrąjį pasaulinį karą sukėlė Sovietų Sąjunga 1939 metų rugpjūčio 23 pasirašydama nepuolimo sutartį su Vokietija, todėl pirmas sakinys užrašomas kaip melagingas. Teisingas sakinys turi būti – Antrąjį pasaulinį karą sukėlė Sovietų Sąjunga – maždaug taip turėtų aiškinti mokytojas mokinukams? O gal pabandom atidžiau paanalizuoti sakinį?
Pirma sakinio frazė – Vakarų valstybių valdantiesiems sluoksniams nuolaidžiaujant. Turbūt nesunku suprasti, kad mintyje turimas 1938 Miuncheno sutartis, kurios išdavoje iš pradžių Vokietijai buvo atiduoti Sudetai. Tai buvo tik pirma nuo kalno viršūnės pradėjusi riedėti sniego gniūžtė. Kaip gerai žinoma, vėliau sekė Čekijos bei Austrijos aneksija, Klaipėdos krašto reikalai. Kaip bevartysi, nuolaidžiavimo faktas akivaizdus.
Trečia frazė – užgrobė daugelį Europos valstybių. Turima mintyje – Vokietija užgrobė. Ko gero net diskutuoti neverta. Į grafą „Melas“ šios frazės net su dideliu pritempimu neįtrauksime.
Antra frazė – fašistinė Vokietija sukėlė Antrąjį pasaulinį karą. Šiai frazei turime priekaištų. Pirmas – formalus. Vokietija buvo ne fašistinė, o nacionalsocialistinė. Antras priekaištas – teiginyje pasakoma tik dalis tiesos. Taip, Vokietija sukėlė karą, bet ne ji viena. Ir sovietai nebuvo balti taikos balandžiai. Ir pirmąja to karo auka tapę lenkai nebuvo šventi – prisiminkim tuos pačius 1938 metus ir Miuncheno sutartį; pasinaudoję susidariusia padėtimi jie „atsiriekė“ dalį kaimynų teritorijos. Britai ir prancūzai laiku nesustabdė Hitlerio ambicijų. Japonijos reikalai Azijoje. Italų svajonės apie Romos imperijos atkūrimą. O kur dar visokie „pasistumdymai“ dėl kolonijų. Taigi ne vien sovietai ar ne vien sovietai su vokiečiais buvo to karo priežastis. Frazę galim užskaityti kaip pateikiančią dalinę informaciją, į grafą „Melas“ ją su pritempimu įrašome, o grafoje „Tiesa“ turi būti daug raidžių.
Paskutinė frazė – klastingai užpuolė TSRS. Nesileidžiant į nepabaigiamas diskusijas kas ko norėjo ar kas kam rengėsi turime nepaneigiamą faktą: Vokietija užpuolė sovietus, o ne atvirkščiai.
Taigi iš pirmo sakinio išrenkame vieną frazę stulpeliui „Melas“, stulpelyje „Tiesa“ prirašome daug raidžių.

Kovodami prieš Tarybų Sąjungą, hitlerininkai turėjo laikinų pranašumų: Vokietijos ekonomika ir visas gyvenimas buvo militarizuoti.

Kažin ar šiame sakinyje galima įžvelgti melą. Sunku pasakyti ką turėjo mintyje vadovėlio autoriai rašydami, kad visas Vokietijos gyvenimas buvo militarizuotas, bet Vokietijos ekonomika tikrai buvo militarizuota. Kad ir kaip ten bebūtų, vokiečiai tikrai turėjo laikinų pranašumų.

Ji ilgai ruošėsi grobikiškam karui ir turėjo kariavimo Vakaruose patirties: turėjo moderniausių ginklų ir kariuomenės, kuri buvo iš anksto sutelkta pasienio rajonuose.

Ir vėl melo nerasta: tikrai karui su Sovietų Sąjunga ruoštasi ilgai; tikrai turėjo kariavimo patirties; tikrai turėjo modernių ginklų; tikrai kariuomenė iš anksto buvo sutelkta pasienio rajonuose.

Fašistinei Vokietijai priklausė beveik visos Vakarų Europos kariniai ir ekonominiai ištekliai.

Ir vėl nerandama melo, diskutuoti vėl nėra dėl ko.

Raudonajai Armijai karo pradžioje pirmiausiai nesisekė todėl, kad priešas užpuolė staiga.

Melo šiame sakinyje nerasta.

Pirmuosiuose mūšiuose tarybinė kariuomenė neteko daug karių, karinės technikos ir ginklų, žuvo tūkstančiai raudonarmiečių, vadų ir politinių darbuotojų.

Galima tik pastiprinti teiginį – „neteko labai daug“, bet esmės tai nekeičia.

Priešas ilgą laiką turėjo daugiau gyvosios jėgos ir kovos priemonių.

Pagaliau randame sakinį, prie kurio galima „prisikabinti“. Į grafą „Melas“ įrašoma teiginį, kad vokiečiai turėjo daugiau kovos priemonių. Žinoma, jei turima mintyje visos kariuomenės turėtą techniką, pagrindinių smūgių kryptyse atskirai paimtose operacijos tas santykis buvo kitoks. Bet tiek to, let it be. Dėl gyvosios jėgos – reikalas sudėtingesnis. Tikrai pirmosiomis karo dienomis vokiečiai turėjo daugiau karių, bet tik pirmosiomis. Prasidėjusi mobilizacija tą santykį greitai pakeitė sovietų naudai, todėl ir teiginį apie gyvąją jėgą galima su pritempimu užskaityti kaip melą.

Taigi pora frazių stulpeliui "Melas" suradome. Įdomu kaip sekasi šią užduotį atlikti mokinukams.