?

Log in

No account? Create an account
 
 
22 May 2017 @ 08:28 pm
Pabaltijo ypatingosios karinės apygardos formavimas  
Nelaukdamas kol Raudonoji armija galutinai įsikurs užimtų šalių teritorijose SSRS Gynybos liaudies komisaras Timošenko 1940 metų birželio 17 siunčia SSRS Komunistų partijos Generaliniam sekretoriui Josifui Stalinui ir užsienio reikalų liaudies komisarui Viačeslavui Molotovui raštą Nr.390ss (po numerio einančios raidės „ss“ reiškia „visiškai slaptai“ – rus. „совершенно секретно“), kuriame išdėsto būsimos veiklos pasiūlymus.

Siekiant kaip galima greičiau parengti Pabaltijo kovinių veiksmų teatrą manau esant būtina nedelsiant užimtų respublikų teritorijose pradėti vykdyti šias priemones:
1. Sieną su Rytų Prūsija ir Baltijos jūros pakrantę nedelsiant užimti mūsų pasienio kariuomenei siekiant užkirsti kelią mūsų vakarinio kaimyno šnipinėjimo ir diversinei veiklai.
2. Į kiekvieną užimtą respubliką įvesti po vieną (pirmoje eilėje) NKVD kariuomenės pulką vidaus tvarkos apsaugai.
3. Kaip galima greičiau išspręsti užimtų respublikų „vyriausybių“ klausimą.
4. Pradėti užimtų respublikų armijų nuginklavimą ir išformavimą. Nuginkluoti gyventojus, policiją ir esančias sukarintas organizacijas.
5. Objektų apsaugą, sargybos ir garnizonų tarnybą pavesti mūsų kariuomenei.
6. Ryžtingai pradėti užimtų respublikų sovietizaciją.
7. Užimtų respublikų teritorijoje įsteigti Pabaltijo karinę apygardą su štabu Rygoje. Apygardos kariuomenės vadu paskirti Vidurinės Azijos karinės apygardos vadą generolą-pulkininką Apanasenko. Apygardos štabą suformuoti iš 8-osios armijos štabo.
8. Apygardos teritorijoje pradėti darbus, rengiančius ją kaip karinių veiksmų teatrą (įtvirtinimų statyba, geležinkelių vėžės pakeitimas, kelių statyba, sandėliai, atsargų sukaupimas ir pan.).
Karinių veiksmų teatro parengimo planą pristatysiu vėliau.


Šie pasiūlymai buvo pradėti vykdyti. 1940 m. liepos 3 d. priimtas įstatymas dėl Lietuvos kariuomenės pertvarkymo, reformuojant ją pagal Raudonosios armijos standartus ir ją pervadinant „Lietuvos liaudies kariuomene“. Vadu paskiriamas iš Maskvos atsiųstas kombrigas Feliksas Baltušis – Žemaitis .
Taip pat nedelsiant buvo pradėta rūpintis naujos – Pabaltijo – karinės apygardos steigimu. 1940 metų liepos 4 dieną gynybos liaudies komisaras S.Timošenko ir Raudonosios Armijos Generalinio štabo viršininkas V.Šapošnikovas pasirašo raštą, adresuotą VKP(b) Politbiurui – J.Stalinui ir LKT – V.Molotovui Nr. 0/1/104574 apie organizacinių priemonių karinėse apygardose vykdymą. Šiame rašte siūloma Estijos teritoriją įjungti į Leningrado karinės apygardos sudėtį, Latvijos ir Lietuvos teritorijoje, pridedant Kalinino karinės apygardai priklausančius Sebežos, Idricos, Vielikije Luki, Novo – Sokolnikų ir Nevelio rajonus įkurti Pabaltijo karinę apygardą. Naujai įkurtoje apygardoje siūloma laikyti vienuolika šaulių divizijų dvylikos tūkstančių sudėties, vieną mechanizuotą korpusą, dvi tankų brigadas, penkis korpuso artilerijos pulkus ir keturis Vyriausiosios vadovybės rezervo artilerijos pulkus. Šie pasiūlymai buvo patvirtinti 1940 metų liepos 6 dienos Liaudies komisarų tarybos nutarimu Nr. 1193-464ss . Remiantis šiuo nutarimu Gynybos liaudies komisaras 1940 metų liepos 11 d. pasirašo įsakymą Nr.0141, kuriame įsakoma iki liepos 31 dienos Lietuvos, Latvijos ir vakarinių Kalinino srities rajonų teritorijoje suformuoti Pabaltijo karinę apygardą. Apygardos valdyba formuojama Rygoje išformuojamos Kalinino karinės apygardos valdybos pagrindu. Apygardos vadu paskiriamas ne birželio 17 dienos rašte siūlytas generolas – pulkininkas J.R.Apanasenko (jam Stalinas buvo numatęs kitas pareigas – 1941 metų sausio mėnesį jis paskiriamas Tolimųjų Rytų fronto vadu), o Gynybos liaudies komisariate Pabaltijo grupuotės kuratorius generolas-pulkininkas A.D.Loktionovas. Naujai įkurtos apygardos štabo viršininku paskiriams generolas-leitenantas P.S.Kleniovas.
1940 metų liepos 9 Baltarusijos ypatingosios karinės apygardos Karinė taryba gavo direktyvą Nr.0/1/104583/ss, kurioje buvo nustatytos įvestų karinių dalinių dislokavimo vietos ir nurodoma iš Latvijos ir Lietuvos išvesti perteklinius dalinius.

„11. Šaulių divizijas, išsidėsčiusias Lietuvos ir Latvijos teritorijose, laikyti 12000 žmonių sudėtimi jas dislokuojant:
a) 2-ojos šaulių korpuso valdybą – Ryga
11-ojo šaulių korpuso valdybą – Kaunas
16-ojo šaulių korpuso valdybą – Vilnius
10-ojo šaulių korpuso valdybą – Šiauliai
b) 128-oji šaulių divizija – Ryga,67-oji šaulių divizija – Ventspilis, Liepoja, Jelgava, 126-oji šaulių divizija – Jaunjelgava, Jekabpilis, 23-oji šaulių divizija – Daugpilis, 48-oji šaulių divizija – Rezeknė, Sebežas, 115-oji šaulių divizija – Telšiai, 185-oji šaulių divizija – Šiauliai, 10-oji šaulių divizija – Kartena, Kvėdarna, 125-oji šaulių divizija – Raseiniai, 5-oji šaulių divizija – Kaunas, 33-oji šaulių divizija – Vilkaviškis, Marijampolė, Kalvarija;
c) 6-ąją, 22-ąją ir 27-ąją tankų brigadas laikyti taikos meto etatuose dislokuojant 27-ąją tankų brigadą Rygoje, 6-ąją tankų brigadą – Mitavoje (dab. Jelgava), 22-ąją tankų brigadą Kaune.
d) Korpusų artilerijos pulkus laikyti 80% nuo karo meto etatų sudėties [...] Korpusų artilerijos pulkų dislokacijos vietą nustatyti apygardos Karinei Tarybai atsižvelgiant į šaulių korpusų dislokacijos vietą.
e) Vyriausiosios vadovybės rezervo (VVR) artilerijos pulkus laikyti pagal esamą sudėtį [...]
VVR artilerijos pulkus dislokuoti:
429-ąjį haubicų artilerijos pulką – Kaunas
302-ąjį haubicų artilerijos pulką – Ryga
402-ąjį didelio galingumo haubicų artilerijos pulką – Šiauliai
110-ąjį didelio galingumo haubicų artilerijos pulką – Vilnius.
12. Dalinių permetimą į pastovios dislokacijos vietas pradėti nedelsiant.
Pirmoje eilėje išvesti 113-ąją, 143-ąją šaulių divizijas, į Lietuvos bei Latvijos teritoriją neįvestus artilerijos ir specialiuosius dalinius, išskyrus 29-ąją šaulių diviziją, kurią išvesti nedelsiant, 143-ąją, 113-ąją it 29-ąją šaulių divizijas išvesti pėsčiųjų maršu, suteikiant pastarajai divizijai geležinkelio transportą tik artilerijos materialiai daliai. 403-ąjį VVR artilerijos pulką grąžinti į pastovios dislokacijos vietą Maskvos karinėje apygardoje (Kolomna).
Latvijos ir Lietuvos teritorijoje išsidėsčiusius dalinius perdislokuoti antra eile, iš jų:
1-ąją motošaulių diviziją, 55-ąją tankų brigadą grąžinti geležinkeliu į pastovios dislokacijos vietas Maskvos karinėje apygardoje.
39-ąją tankų brigadą laikinai palikti dabar užimame rajone. Apie permetimo laiką bus duoti papildomi nurodymai.
42-ąją, 55-ąją ir 121-ąją šaulių divizijas, 2-ąją ir 29-ąją tankų brigadas permesti geležinkeliu, 6-ąjį kavalerijos korpusą – žygio tvarka.“


Liaudies Komisarų Tarybos 1940 rugpjūčio 17 dienos įsakymu Nr.0190 Pabaltijo karinėje apygardoje atliekami teritoriniai pertvarkymai: į apygardos sudėtį perduodama Estijos teritorija, pati apygardą pervadinama į ypatingąją (Pabaltijo Ypatingąją karinę apygardą), vakariniai Kalinino srities rajonai perduodami Maskvos karinei apygardai. Tą pačią dieną SSRS gynybos liaudies komisaras pasirašo įsakymą Nr.0191 . Šiame įsakyme numatomas Pabaltijo respublikų armijų reorganizavimas į Raudonosios Armijos teritorinius šaulių korpusus, korpusams sutekti numeriai: Estijos korpusas – 22-asis šaulių korpusas, Latvijos korpusas – 24-asis šaulių korpusas, Lietuvos korpusas – 29-asis šaulių korpusas.