diedas (diedas) wrote,
diedas
diedas

Artėja egzaminai. Istorijos taip pat....

Knygas perku labai retai, tačiau knygynuose pavartyti vieną kitą nepraleidžiu progos. Štai ir vakar "Megos" knygyne akis užkliuvo už tokios storooos (apie 600 psl.), spalvotos knygos "Istorija. Kurso santrauka istorijos egzaminui". Išleido leidykla "Alma litera" 2011, vadinais knyga dar "šilta". Autoriai irgi ne bet kas, o mokytojai - ekspertai Nijolė Letukienė ir Jonas Gineika. 
(čia ir toliau nuotraukos darytos mobiliu teleonu, tad atsiprašau už itin prastą jų kokybę).




Pavarčiau ir su siaubu pagalvojau - na ir kaip tiek daug datų, faktų, pavardžių gali sutilpti vargšo abituriento galvelėje?
Nesigilindamas į senovės Egiptą, Romos imperijos griūtį ar ankstyvuosius viduramžius iš karto atsiverčiu mane dominantį istorijos laikotarpį - Antrąjį pasaulinį karą. Nagi nagi ką ten apie jį rašo? Nuojauta neapgauna.



Sutinku, iliustracijos kokybė daugiau nei tragiška, tad pacituosiu pora vietų.

Maskvos mūšis miesto prieigose (1941 m. rugsėjo 30 d. - 1942 m. balandžio 20 d.). SSRS sostinę puolė vokiečių armijų grupė "Mitte" ("Centras"; vadas feldmaršalas F.fon Bokas), o Maskvą gynė sovietų Vakarų frontas (vadas maršalas G.Žukovas).

Būtų nesąžininga autorius apkaltinti tuo, kad jie nepaminėjo Maskvos gynyboje dalyvavusius Rezervinį, Kalinino ir Briansko frontus bei jų vadų pavardes, tikrai mokinukams nebūtina žinoti visas to mūšio plonybes. Tačiau jei jau paminime vieno, žinomiausio, sovietinio karvedžio pavardę, tai būkim malonūs, nurodykime teisingai jo laipsnį (arba apskritai apsieikime be to laipsnio). Nereikia užslaptintų archyvų, užtenka vien elementarios Vikipedijos sužinoti jog G.Žukovas maršalo laipsnį gavo 1943 metų sausio 18 dieną, tad Maskvos mūšio metu jis buvo "tik" armijos generolas. 

Stalingrado mūšis - viena didžiausių Antrojo pasaulinio karo strateginių operacijų (1942 m. liepos 17 d. - 1942 m. vasario 2 d.). Hitlerinė kariuomenė šį mūšį pralaimėjo. SSRS maršalo G.Žukovo karinės pajėgos apsupo ir sunaikino F. fon Pauliaus vadovaujamą 6-ąją armiją.

Literatūroje įprasta šią operaciją dalinti į dvi - sovietų gynybinę operaciją ir į kontrapuolimą apsupant ir sutriuškinant vokiečius. Tad jei pirmoje (gynybinėje) operacijoje (vis dar) armijos generolas G.Žukovas dalyvavo, tai antroje dalyje apsupant ir sutriuškinant vokiečius G.Žukovo prie Stalingrado jau nebuvo, jis tuo metu vadovavo liūdnai pagarsėjusiai operacijai "Marsas".
Ir vėl sutinku, kad visų šių plonybių mokinikams nebūtina žinoti. Tad gal būtų paprasčiau apsieiti be sovietinių vadų pavardžių paminėjimo? Na bet jei jau minima, tai reikia minėti korektiškai, nenusižengiant istorinei tiesai. Nors esu įsitikinęs, kad ir būsimuose vadovėliuose skaitysime apie tai, kaip prie Stalingrado maršalas G.Žukovas apsupo sutriuškino Paulaus arniją.

Atsiverčiu dar vieną puslapį.



[...] ties Prochorovka vyko didžiausios šiame kare tankų kautynės.

Reiktų sakyti vienos didžiausių tankų kautynės. Sutinku, tada kils klausimas - kokios kitos tos didžiosios kautynės? Ir jei tankų kautynes karo pradžioje Brodų - Rovno - Lucko rajone mokinukams vargu ar verta kimšti į galvą, tai apie Raseinių tankų mūšį bent jau skliausteliuose vertėtų paminėti (iš anksto atsiprašau, jei klystu - gal ir paminėtos, atidžiai viso teksto neskaičiau).

Raudonoji armija atrėmė vokiečių kariuomenės pradėtą puolimą ir sėkmingai kontraatakavo. Vokiečiai šiose kautynėse neteko 0,5 mln. karių, tankų kariuomenė buvo sunaikinta.

Kažkas naujo istorijoje. Taip jau taip ir buvo sunaikinta ta vokiečių tankų kariuomenė? Visa? O gal liko bent keli sugedę tankeliai? :)

Kursko mūšyje pirmą kartą dalyvavo 16-oji lietuviškoji divizija, ji patyrė skaudžių nuostolių.

Vėl kažkas naujo. O kaip tada su divizijos vasario mėnesio mūšiais ties Aleksejevka?
Subscribe
  • Post a new comment

    Error

    Comments allowed for friends only

    Anonymous comments are disabled in this journal

    default userpic

    Your reply will be screened

    Your IP address will be recorded 

  • 2 comments