January 4th, 2010

diedas

Ir vėl apie pokarį


Portalas "Delfi" paskelbė J.Jurgelio straipsnį "Partizaninio karo veiksmų metu". Praėjus pusei paros komentarų skaičius jau viršijo 500, o tai rodo, kad tema aktuali. Tikiu, kad tarp tų 500 komentarų galima rasti ir grynuolių, tačiau labai gaila laiko jų ieškoti isteriškai reiškiamų ultraradikalių (tiek "kairės", tiek "dešinės") nuomonių vandenyne.
Ta proga norėčiau pacituoti M.Pociaus knygos "Kita mėnulio pusė" paskutines pastraipas.

Sunku tiksliai nustatyti pogrindžio represijų destruktyvų trauminį poveikį tuometinei visuomenei. Dar sunkiau įvertinti ilgalaikius neigiamus psichologinius socialinius padarinius, tačiau jie neabejotinai egzistuoja.
Atskirų pogrindžio narių ar jų grupių teroristiniai veiksmai yra sunkūs tarptautinės humanitarinės teisės pažeidimai, tai yra nusikaltimai žmoniškumui bei karo nusikaltimai. Antra vertus, net kraupiausi įvykiai negali iš esmės diskredituoti kovos dėl laisvės, daugelio pasipriešinimo dalyvių šviesaus atminimo. Negalima atsakomybės už atskirų asmenų ar jų grupių veiksmus priskirti visam partizaniniam sąjūdžiui ar visai jo vadovybei. Tūkstančiai partizanų garbingai, vyriškai, negailėdami savęs kovojo dėl Lietuvos nepriklausomybės, žuvo, apsupti priešo nusižudė, pateko į lagerius, tačiau nepažeidė teisingumo, nesusitepė nekaltu krauju. Neteisėti partizanų veiksmai aptemdo, meta šešėlį pokario pasipriešinimo judėjimo istorijai, bet anaiptol neleidžia jos nuvertinti.