diedas

Istorija literatūros istorijoje. Vol.2

Taigi mano rankose ankstesniame įraše aptartos citatos pirminis šaltinis. Tai žurnalas "Kultūros barai" 2020 Nr.1/2. Irena Balčiūnienės straipsnis "Apie baugščią ir drąsią Vinco Mykolaičio - Putino širdį", 53 - 62 ps.



Turiu pasakyti, kad ten viskas kur kas blogiau nei įsivaizdavau. O užsimindamas apie „Gestapo ir NKVD bendradarbiavimo teoriją" kaip į vandenį žiūrėjau - autorė "sėkmingai" užkibo ant populiaraus "feiko".
Collapse )

diedas

Apie istoriją literatūros istorijoje

Facebook‘o platybėse užmačiau citatą , kurios pateikėjas ją palydi fraze – „daug koncentruotai pateiktų žinotinų istoriografinių faktų“. Leiskite nenurodyti nei citatos autoriaus, nei pateikėjo, pasakysiu tik tiek, kad visa tai labai „šviežia“, o citatos autorius ir jos pateikėjas tikrai labai solidūs ir žinomi asmenys. Taigi ta citata.

Collapse )
diedas

D.Gordonas kalbina M.Soloniną. "Apie tai, kodėl vokiečiai neužėmė Maskvos."

Pastarosiomis dienomis mano Facebook‘o draugai ir nelabai draugai pradėjo intensyviai dalintis Dmitrijau Gordono interviu su Marku Soloninu. Tiksliau ne visu interviu, o tik jo fragmentu. Nepatingėjau, susiradau to interviu visą įrašą.

Nemeluosiu, viso jo (kol kas) dar neperžiūrėjau/neperklausiau – vis tik beveik dvi valandos. Tačiau komentaruose yra to interviu savotiškas iššifravimas – kada ir apie ką (kokia tema) buvo kalbėta. Tai labai taupo laiką – galima išklausyti tik dominančią temą. Pradžiai pasirinkau temą (nuo maždaug 50:28) „Apie tai kodėl vokiečiai neužėmė Maskvos“.

Collapse )
diedas

Nacionaliniai "Briedžio" vertimo ypatumai

Jau seniai siauruose sluoksniuose buvo plačiai kalbama, kad „Briedžio“ knygų vertimai yra ... kaip čia švelniau išsireiškus ... silpnoki. Vis žadėjau tuo pasidomėti, kol pagaliau pasitaikė proga.
Jau vasaros pradžioje savo veidaknygės sienoje buvau užsiminęs dėl kilusių tam tikrų įtarimų dėl E.Manšteino atsiminimų „Prarastos pergalės“ vertimų ypatumų. Bet, pasak J.Nikulino, tik jaučiau kad tai pusė litro, bet įrodyti tada dar negalėjau. :)
Ir pagaliau prieš keletą dienų knygyne pagaliau pavarčiau (tik pavarčiau – nemesi gi eilinį kartą į balą dvidešimt kelių naujų pinigų  niekalui) tą leidinį. Labiausiai rūpėjo sužinoti iš kokio leidinio knyga yra (atseit) išversta. Bingo, rasta. Versta iš Erich von Manstein "Verlorene siege", 1955. Kitaip sakant – iš originalios knygos versijos pirmojo leidimo. Teko šiek tiek pavargti, bet originalų tekstą gavau. Taigi - pirmyn.

Collapse )
 
diedas

Apie gramatiką.

Sutinku, kad ne kiekvienas gali (beveik) be klaidų parašyti nacionalinį diktantą. Net ir eilinį šeštos klasės lygio diktantą parašyti (beveik) be klaidų ne kiekvienas sugebės. Sutinku, kad FB erdvėse nėra kategoriškai privaloma rašyti (beveik) be klaidų. Bet jei kalbame apie oficialias, save gerbiančias svetaines - štai ten tų klaidų turi būti minimaliai. Tik ar visada taip būna?
Bandom tyrinėti vieną tekstą svetainėje "KGB veikla Lietuvoje". Pajuodintos vietos - mano.

Sovietų kariuomenė okupuojant Lietuvą 1940 metais
Collapse )
diedas

"Briedis". Tuo viskas pasakyta

Portalas lrytas.lt reklamuojama eilinę „Briedžio“ knygą – vieno iš okupantų (to, kuris į Lietuvą atėjo iš vakarų) kareivio prisiminimus. Atsiminimai? Neturiu nieko prieš. Ar tai būtų vokiečių, ar rusų, ar japonų karių prisiminimai - šis žanras turi teisę egzistuoti. O štai dėl leidyklos „Briedis“ – kitas klausimas

Collapse )
diedas

Atsakymas į Nerijaus Šepečio komentarus facebook'e

Vieno iš fb draugų sienoje jūs rašėte.

Čia aš biškį ne į temą, bet turėsi išfriendinti, kai parašysiu, kokių mastelių blogumo knyga yra Petrausko/Žardinsko Barbarosa. Jei pirmi du tomai buvo bakalauro darbas ant septynių, tai šita yra apsoliūtus. Nu ne, palauksiu visiško ištyrimo. Pirmam skyriuj trečdalis nuorodų, tiesiog "faktinių" nuorodų iš Žukovo ir Volkogonovo, apie FSB specialiai tai temai tikslui susamdytą Isajevą nekalbu. Žukovo ir Volkogonovo, kurių jau 1988 m. padorūs žmonės pradėjo nebeskaityti. įtardami reikalus. Nė nenumanydami apie tai, kad tai knygos, specialiai parašytos tam, kad niekas niekada nebegalėtų atskirti jokių faktų nuo prasimanymų, visiško melo nuo pustiesių o tiesa amžiams liktų neįmanoma užklausti. Apie skaičius nekalbu. Knyga tokia tema, neimant už pagrindą pirminių šaltinių, kurie taip prieinami susistemintai. Bent dokumentinių. Ideologinių.

Prieš pradedant aptarinėti jūsų cituojamą įrašą,
Collapse )