diedas

Kalniškė. Vienos nuorodos į informacijos šaltinį problema.

Prieš pora savaičių tekstą „Kalniškės mūšis. Statistika“ pradėjau štai tokiu teiginiu.

Šiais metais minime Kalniškės mūšio 75-asias metines. Mūšio, kuris buvo vienas iš didžiausių partizaninio karo istorijoje ir ko gero pats žinomiausias. Nepaisant to šis mūšis vis dar nesusilaukia profesionalių istorikų tyrinėjimų. Kiek plačiau šį mūšį yra tyrinėjęs Dainius Noreika leidinyje „Genocidas ir rezistencija“ 2012 metų 1 numeryje paskelbtame straipsnyje „Kalniškės mūšis: laisvės kovų paveikslo detalė“. Absoliuti dauguma kitų autorių apsiriboja standartiniais teiginiais, netikrindami pateikiamų faktų ir skaičių.

Prisipažinsiu – prieš rašydamas tas eilutes Dainiaus Noreikos straipsnį perbėgau tik paviršutiniškai ir tik vėliau perskaičiau jį atidžiai. Užkliuvo vienas to straipsnio teiginys, jei tiksliau - nuoroda į to teiginio informacijos šaltinį. "Mėgėjų lygoje" vykusioje ne tik gana aštrioje, bet ir gana konstruktyvioje diskusijoje neatsargiai leptelėjau, kad patikrinsiu ar tikrai informacijos šaltinyje, kuriuo remiasi D.Noreika, yra straipsnio tekste minimas skaičius. Pažadą teko vykdyti.

Collapse )
diedas

Kalniškės mūšis. Statistika.

Šiais metais minime Kalniškės mūšio 75-asias metines. Mūšio, kuris buvo vienas iš didžiausių partizaninio karo istorijoje ir ko gero pats žinomiausias. Nepaisant to šis mūšis vis dar nesusilaukia profesionalių istorikų tyrinėjimų. Kiek plačiau šį mūšį yra tyrinėjęs Dainius Noreika leidinyje „Genocidas ir rezistencija“ 2012 metų 1 numeryje paskelbtame straipsnyje „Kalniškės mūšis: laisvės kovų paveikslo detalė“. Absoliuti dauguma kitų autorių apsiriboja standartiniais teiginiais, netikrindami pateikiamų faktų ir skaičių.

„Klasikinė“ šio mūšio versija skambėjo maždaug taip – „1945 metų gegužės 16 dieną Kalniškės miške vyko Jono Neifalto – Lakūno vadovaujamo 100 – 120 partizanų būrio mūšis su kelis kartus gausesnėmis NKVD kariuomenės 220-ojo pasienio pulko pajėgomis. Mūšio metu žuvo 44 partizanai, baudėjų žuvo dešimteriopai daugiau – apie 400.“

Laikui bėgant skirtingi autoriai pateikia kiek kitokius mūšyje dalyvavusių ir žuvusių partizanų bei baudėjų skaičius.  Pabandykime panagrinėti atskirai kiekvieną šios statistikos eilutę.

Collapse )
diedas

Istorija literatūros istorijoje. Vol.2

Taigi mano rankose ankstesniame įraše aptartos citatos pirminis šaltinis. Tai žurnalas "Kultūros barai" 2020 Nr.1/2. Irena Balčiūnienės straipsnis "Apie baugščią ir drąsią Vinco Mykolaičio - Putino širdį", 53 - 62 ps.



Turiu pasakyti, kad ten viskas kur kas blogiau nei įsivaizdavau. O užsimindamas apie „Gestapo ir NKVD bendradarbiavimo teoriją" kaip į vandenį žiūrėjau - autorė "sėkmingai" užkibo ant populiaraus "feiko".
Collapse )

diedas

Apie istoriją literatūros istorijoje

Facebook‘o platybėse užmačiau citatą , kurios pateikėjas ją palydi fraze – „daug koncentruotai pateiktų žinotinų istoriografinių faktų“. Leiskite nenurodyti nei citatos autoriaus, nei pateikėjo, pasakysiu tik tiek, kad visa tai labai „šviežia“, o citatos autorius ir jos pateikėjas tikrai labai solidūs ir žinomi asmenys. Taigi ta citata.

Collapse )
diedas

D.Gordonas kalbina M.Soloniną. "Apie tai, kodėl vokiečiai neužėmė Maskvos."

Pastarosiomis dienomis mano Facebook‘o draugai ir nelabai draugai pradėjo intensyviai dalintis Dmitrijau Gordono interviu su Marku Soloninu. Tiksliau ne visu interviu, o tik jo fragmentu. Nepatingėjau, susiradau to interviu visą įrašą.

Nemeluosiu, viso jo (kol kas) dar neperžiūrėjau/neperklausiau – vis tik beveik dvi valandos. Tačiau komentaruose yra to interviu savotiškas iššifravimas – kada ir apie ką (kokia tema) buvo kalbėta. Tai labai taupo laiką – galima išklausyti tik dominančią temą. Pradžiai pasirinkau temą (nuo maždaug 50:28) „Apie tai kodėl vokiečiai neužėmė Maskvos“.

Collapse )
diedas

Nacionaliniai "Briedžio" vertimo ypatumai

Jau seniai siauruose sluoksniuose buvo plačiai kalbama, kad „Briedžio“ knygų vertimai yra ... kaip čia švelniau išsireiškus ... silpnoki. Vis žadėjau tuo pasidomėti, kol pagaliau pasitaikė proga.
Jau vasaros pradžioje savo veidaknygės sienoje buvau užsiminęs dėl kilusių tam tikrų įtarimų dėl E.Manšteino atsiminimų „Prarastos pergalės“ vertimų ypatumų. Bet, pasak J.Nikulino, tik jaučiau kad tai pusė litro, bet įrodyti tada dar negalėjau. :)
Ir pagaliau prieš keletą dienų knygyne pagaliau pavarčiau (tik pavarčiau – nemesi gi eilinį kartą į balą dvidešimt kelių naujų pinigų  niekalui) tą leidinį. Labiausiai rūpėjo sužinoti iš kokio leidinio knyga yra (atseit) išversta. Bingo, rasta. Versta iš Erich von Manstein "Verlorene siege", 1955. Kitaip sakant – iš originalios knygos versijos pirmojo leidimo. Teko šiek tiek pavargti, bet originalų tekstą gavau. Taigi - pirmyn.

Collapse )
 
diedas

Apie gramatiką.

Sutinku, kad ne kiekvienas gali (beveik) be klaidų parašyti nacionalinį diktantą. Net ir eilinį šeštos klasės lygio diktantą parašyti (beveik) be klaidų ne kiekvienas sugebės. Sutinku, kad FB erdvėse nėra kategoriškai privaloma rašyti (beveik) be klaidų. Bet jei kalbame apie oficialias, save gerbiančias svetaines - štai ten tų klaidų turi būti minimaliai. Tik ar visada taip būna?
Bandom tyrinėti vieną tekstą svetainėje "KGB veikla Lietuvoje". Pajuodintos vietos - mano.

Sovietų kariuomenė okupuojant Lietuvą 1940 metais
Collapse )
diedas

"Briedis". Tuo viskas pasakyta

Portalas lrytas.lt reklamuojama eilinę „Briedžio“ knygą – vieno iš okupantų (to, kuris į Lietuvą atėjo iš vakarų) kareivio prisiminimus. Atsiminimai? Neturiu nieko prieš. Ar tai būtų vokiečių, ar rusų, ar japonų karių prisiminimai - šis žanras turi teisę egzistuoti. O štai dėl leidyklos „Briedis“ – kitas klausimas

Collapse )