?

Log in

No account? Create an account
diedas
2018 m. vasario 16. Lietuvos nepriklausomybės šimtmetis. Na ir kaip tokią dieną nepažiūrėti tiek daug reklamuotą juostą „Pelėdų kalnas“? Juo labiau, kad tai vienas iš retų atvejų, kai apsilankau kino teatre, dar daugiau – tai pirmas lietuvių sukurtas kino filmas po nepriklausomybės atkūrimo, kurį prisirengiau pažiūrėti.Daug raižių, tik pora paveiksliukųCollapse )
 
 
diedas
25 December 2017 @ 08:48 pm
Kai aš buvau abiturientas, o tai buvo priešistorinio materializmo laikais, turėjau spręsti problemą, kurią sprendžia bet kurių laikų abiturientai – kur stoti? Mėgau du dalykus – istoriją ir matematiką, todėl kirbėjo mintis stoti į „pedagoginį“ ir būti vieno iš šių dalykų mokytoju. O nes bet tačiau kadangi tuometinėje penkiabalėje sistemoje mano brandos atestato pažymių vidurkis buvo 4,0 tikimybė įstoti buvo pakankamai menka, o nesėkmės atveju būtų neišvengiama pažintis su sovietinės armijos čebatais. Tai nebuvo labai viliojanti perspektyva, tad buvo pasirinkta specialybė su beveik garantuotu įstojimu. Bet susidomėjimas istorija niekur nedingo, tik tas domėjimasis apsiriboja kelių praeito amžiaus vidurio metų istorijos tyrinėjimais. Todėl užėjęs į knygyną dažnai pavartau mokykloms (tiek vidurinėms, tiek aukštosioms) skirta istorine literatūra ir pasidomiu, kas apie tuos kelis metus rašoma. Štai naujausias pavyzdys. Neįsidėmėjau kokioms klasėms buvo tos pratybos, o ir dėl leidyklos galiu suklysti, bet tai neturi esmės. Esmė – pateikiamas šaltinis ir mokinukams siūloma surasti melagingus faktus ir argumentuoti kodėl tie faktai melagingi, t.y. parašyti tiesą. Ką gi, pabandysiu pabūti ir aš tuo mokinuku.
Read more...Collapse )
 
 
diedas
2014 metais buvo išleista Viktoro Suvorovo knygos „Ledlaužis“ papildyta ir perdirbta versija. 2014 metais... Karlai, tu girdi – prieš TRIS metus... O aš apie ją tik vakar sužinojau... Turėtų būti šiek tiek gėda. Na, bet nėra to blogo, kas neišeitų į gera; geriau vėliau nei niekados ir t.t., ir pan.
Dažnai sulaukdavau kritikos – na ko tu knaisiojiesi po tą „Ledlaužį“ (ir kitas V.Suvorovo knygas), ji buvo parašyta prieš daug daug metų, tai jau praeitas etapas. Dalinai sutikdavau su tokiais priekaištais. Na taip, prieš 25 metus ant maskvietiškų archyvų durų dar kabojo labai didelės spynos, išslaptintų dokumentų buvo katino ašaros, kompiuteriai jau buvo, bet labiausiai jie tiko tik primityviems kompiuteriniams žaidimams – tenisui ir tinkliniui. Todėl dėl šių sąlyginai objektyvių priežasčių galima būtų „nurašyti“ bent dalį autoriaus „griekų“.
Ir štai – BAC – beveik po ketvirčio amžiaus išeina knygos nauja versija. Papildyta ir perdirbta. Dabar, kai internetu naudojamasi ir sėdint uždaroje patalpoje užtrukus rimtam reikalui, kai išslaptinti dokumentai pasipylė srautais, kurie gali būti prilyginti Amazonės debitui. Na, galvoju, bus kas veikt, sulyginsiu abu tekstus, padarysiu išvadas.



Daug raidžių, dalis jų kirilica. Paveiksliukų nėraCollapse )
 
 
diedas
22 September 2017 @ 08:13 pm
Atvažiavot į Varšuvą? Turint laisvą pusdienį? Norit pažiopsot į militaristinius geležgalius? Pirmyn.



Yra paveiksliukųCollapse )
 
 
diedas
Tyrinėdamas mūšį dėl Vilkaviškio netikėtai aptikau apie jį įdomią detalią dar giliame sovietmetyje (1970 m.) išleistoje I.Peresypkino atsiminimų knygoje „...o mūšyje dar svarbiau“. Šios knygos penkioliktame skyriuje rašoma.

Tekstas papildytas 2017.10.10.Collapse )
 
 
 
diedas
Nelaukdamas kol Raudonoji armija galutinai įsikurs užimtų šalių teritorijose SSRS Gynybos liaudies komisaras Timošenko 1940 metų birželio 17 siunčia SSRS Komunistų partijos Generaliniam sekretoriui Josifui Stalinui ir užsienio reikalų liaudies komisarui Viačeslavui Molotovui raštą Nr.390ss (po numerio einančios raidės „ss“ reiškia „visiškai slaptai“ – rus. „совершенно секретно“), kuriame išdėsto būsimos veiklos pasiūlymus.

Daug raidžių, paveiksliukų nėraCollapse )
 
 
diedas
15 May 2017 @ 08:49 pm
Taigi, pradedam kelionę nuo jos planavimo.
Pasirinktas tikslas - Berlynas. Nei labai toli, nei labai arti.
Pasirinktas keliavimo būdas -savarankiška kelionė automobiliu.
Pasirinkta kelionės trukmė – viena nakvynė pakeliui, trys nakvynės Berlyne, viena nakvynė Poznanėj.
Toliau tenka iki ausų įlįsti į internetą ieškant informacijos.

Daug raidžių ir keli paveiksliukaiCollapse )
 
 
diedas
Vaizdo įrašas paimtas iš čia.
(kalba vedantieji)
Noriu Juste tavęs kaip politologės paklausti – ką reiškia Lietuvai Antrasis pasaulinis karas.
Reiškia tai, kad vienus okupantus pakeitė kiti.
Šaunuolė, dešimt. Tačiau ir šiandien atsiranda tokių, kurie nori iš aukos padaryti budelį.

Komentarų ir paveiksliukų nėra, tik stenogramaCollapse )
 
 
diedas
09 March 2017 @ 08:13 pm
Gerai žinomas visuomenės veikėjas Žygimantas Pavilionis savo facebook‘o paskyroje rašo:

Šiandien apsilankiau "įdomioje" parodoje Vilniaus Rotušėje, kurioje tarp eilučių (ir ne tik) pristatoma Kremliaus versija apie antro pasaulinio karo įvykius, šalia pateikiant ir kitas versijas Pagrindiniai parodos užsakovai - Rusijoje, talkininkai - vokiečių, italų kairieji, nežinomos lietuviškos pavardės.

Paveiksliukų nėraCollapse )
 
 
diedas
28 February 2017 @ 03:59 pm
Vienas vargas su tais (kai kuriais) generolais. :)

Štai Feliksas Baltušis - Žemaitis. Gyveno anas Maskvoje, 1940 metų vasarą atvyko į Lietuvą, po to vėl Maskva, vėl Lietuva. Apie 1940-ųjų metų vasaros atvykimą net labai rimtuose leidiniuose, net labai rimti dėdės su moksliniais laipsniais ilgai rašė maždaug taip:

Tuo tikslu iš Maskvos atsiųstas Raudonosios armijos gen.mjr. Feliksas - Batušis Žemaitis.

Teko nemažai pavargti, kol prieš 10 metų kai kuriems dėdėms buvo įrodyta: nebuvo 1940 metais J.Baltušis - Žemaitis generolu - majoru. NE-BU-VO. Tą laipsnį jis gavo tik 1942 metų pavasarį. Norintiems absoliutaus tikslumo - tas laipsnis buvo suteiktas 1942 metų gegužės 3 dieną.
Atrodo - pavyko įtikinti. Nors ne visus... Štai 2015 metų tekstas Delfyje:

...o jo vietą užėmė iš Maskvos komandiruotas generolas Feliksas Baltušis-Žemaitis.

Kitas "probleminis" generolas - Vincas Vitkauskas. Tik čia problema ne jo laipsnis, o pareigų atlikimo vieta. Štai citata iš Aro Lukšo kiek senstelėjusio teksto.

Prasidėjus Vokietijos ir Sovietų Sąjungos karui V.Vitkauskas pasitraukė į Rusiją, kovojo sovietų suformuotoje 16-ojoje lietuviškoje divizijoje.

Siauruose sluoksniuose kilo šioks toks šurmuliukas, šioks toks kikenimas, bet... Galvojate kas nors pasikeitė? Citata iš dar "šilto" Arūno Milašiaus teksto.

Prasidėjus karui bėgo į Rusiją, kovojo 16-ojoje lietuviškoje divizijoje. Vėliau ėjo atsakingas pareigas sovietinės Lietuvos institucijose. Įstojo į komunistų partiją. Jo nepalietė represijos, sovietai suteikė generolo laipsnį.

Galima rėkt, vilku kaukt - kaip į sieną. Na kiek galima kartoti? Netarnavo V.Vitkauskas 16-ojoje divizijoje.
Dar noriu pakomentuoti frazę "sovietai suteikė generolo laipsnį". Iš konteksto skaitytojas gai susidaryti įspūdis, kad V.Vitkauskui generolo laipsnis buvo suteiktas jau po to, kai jis prasidėjus karui bėgo į Rusiją. Mėgstantiems tikslumą - jam generolo - leitenanto laipsnis buvo suteiktas 1940 metų gruodžio 29 dieną.