You are viewing [info]diedas's journal

 
Previous | Memories | Share | Next
 
diedas
diedas
05 June 2009 @ 09:46 am
Dar kartą apie pasikėsinimą į Hitlerį Klaipėdoje  

Prieš pustrečio mėnesio čia aptarinėjome P.Stankero straipsnį žurnale "Ekstra", kuriame buvo rašoma apie Hitlerio vizitą į Klaipėdą ir to vizito metu būk tai buvusį pasikėsinimą.

Kiek plačiau apie straipsnio autorių. Apie P.Stankerą išgirdau 2006 metais. Buvo taip. Svetainės "Antrasis pasaulinis karas" nariai 2006 rudenį organizavo susitikimą - diskusiją su VU IF dėstytojais. Susitikimas įvyko, tačiau į jį, nors buvo žadėję keli,  atėjo viso labo vienas - docentas A.Kasperavičius. Kiti matyt pagalvojo - et, ką čia gaiši laiką su vaikais. Susitikimo metu kolega Vaidas Mašidlauskas perskaitė pranešimą apie aviaciją, aš paruošiau pranešimą įžūlia tema "Klaidos profesionalių istorikų darbuose". Pranešimo didžiąją dalį sudarė P.Stankero straipsnio "Žaibo karas Lietuvoje" iš knygos "Lietuva 1940 - 1990. Okupuotos Lietuvos istorija" analizė. Kaip sužinojau po susitikimo, tuo metu buvo rengiama antras knygos leidimas, o to leidinio recenzentas buvo....susitikime dalyvavęs A.Kasperavičius. Kalbėdamas akies kampeliu mačiau, kaip gerbiamas docentas mano kalbą konspektuoja. Prisirašė gal kelis lapus. :))  Po to susitikimo praėjus beveik metams knygynuose pamačiau minėtos knygos antrą leidimą. Nepagailėjau 50 litų. Atsivertęs tą patį straipsnį "Žaibo karas Lietuvoje" net aiktelėjau iš nuostabos - beveik visos mano susitikime minėtos klaidos - klaidelės ištaisytos "pagal mano dūdelę". :)) Vietomis beveik copy - paste iš susitikime skaityto teksto. Tuo nesunku įsitikinti. Pažiūrėjau į knygos turinį. Kaip straipsnio autorius greta P.Stankero nurodytas ir ... A.Anušauskas. :)) Po kiek laiko įvyko kitas panašus susitikimas, kuriame dalyvavo ir A.Anušauskas. Jis patvirtino, kad tai jis ištaisė tą P.Stankero tekstą, tiesa, nepaminėjo kuo remdamasis taisė. :)

Bet grįžkime prie "pasikėsinimo" į Hitlerį. Masčiau maždaug taip. Kaip gali būti, kad apie tą pasikėsinimą nėra plačiai žinoma? Vis tik gatvės pilnos žmonių, o granatos sprogimas turėjo būti didelis BUM. Ir jei vienas apsauginis žuvo, tai turėjo būti ir bent keli sužeisti... Ir tas gėlių mėtymas kažkaip neįtikinamai atrodo. O ką apie tai rašo liudininkai? Reiktų perversti to meto laikraščius. Bet važiuok kažkur į didelį miestą, kuiskis bibliotekoje... Pasirodo, niekur važiuoti nereikia, galima nepakėlus užpakalio nuo kėdės viską išsiaiškinti.
Prieš pora dienų kolega [info]vembras  atsiuntė man nuorodą į seną laikraštį. Tai 1939 metų kovo 25 dienos XX amžius.  Trečiame puslapyje laikraščio specialaus bendradarbio reportažas apie Hitlerio vizitą. Reportaže nei žodžio nei apie granatos sprogimą ar žuvusį apsauginį. Apie gėles, tiesa, užsimenama. Kelias buvo apibertas gėlėmis. Iš teksto nesunku suprasti, kad apibertas dar prieš Hitleriui tuo keliu važiuojant, o ne važiavimo metu. 
Tad neabejojant galima teigti, kad pasikėsinimas į Hitlerį vizito Klaipėdoje metu yra mitas. Ir istorijos mokslų daktarui mitus platinti tikrai nedera.
 
4 comments | Leave a comment
 
( 4 comments — Leave a comment )
(Deleted comment)
Vembras[info]vembras on June 9th, 2009 09:38 am (UTC)
Klaidų profesionaliuose darbuose ieškojimas ir negailestingas jų viešinimas be abejo reikalingas ir labai naudingas darbas.

Negalima su skimu nesutikti. Kartu reikėtų pastebėti, jog neatsakingas karinių terminų, laipsnių vartojimas sumenkina profesionalaus istoriko vargus. Įsivaizduoju, kad vienam ar kitam "profesionalui" nusispjauti, koks ten kažkokio veikėjo karinis laipsnis. Arba visiškai nesvarbu, kada prasidėjo karas 3.15 ar penkiomis minutėmis vėliau. Bet yra žmonių, kuriems tie dalykai svarbu. :) Aš asmeniškai, nebūdamas toks smulkmeniškas bei atidus, dažniausiai neatkreipiu dėmesio į ,iš pažiūros , menkus apsirikimus. Čia jau vertybiniai klausimai.
Turiu neblogą pavyzdį - testą. Štai atvažiavo Žemaitis į LTSR pagelbėti formuoti tarybinę kariuomenę. Man ,asmeniškai, visiškai nerūpi , koks jo buvo laipsnis. Svarbu pats faktas - atvažiavo ir tiek. O kombrigas jis ar general-majoras - koks ten skirtumas? Diedui svarbu. Šiandien pagalvojau - o jei anas profesionalas būtų parašęs:" į Lietuvą atvažiavo šturbanfiureris Žemaitis". Kaip manyčiau tuomet? Bet juk iš esmės anas istorikas juk taip ir parašė. Arba nusirašė nuo kito istoriko.
gedas: vietnam[info]gedas on June 5th, 2009 10:33 am (UTC)
Man šiom dienom kaip tik po akim pasitaikė tekstelis apie Hitlerio sužeidimą gėlių puokšte - ar ne iš čia legendos šaknys?..;) Prašom:

----------------
Hitleris sužeistas— gėlių bukietu

Berlynas, spalių 8 d. Elta. Vokiečių telegramų agentūra praneša, kad Berlyne primygtinai pabrėžiamas reikalas gerbti dekretą, kuriuo gyventojams draudžiama mėtyti gėles ir kitką į Hitlerio ar jo palydovų automobilius. Hitleris buvo lengvai sužeistas į veidą gėlių bukietų, kuris buvo buvo įmestas į jo automobilį.

Berlynas, spalių 8 d. Elta. Reuteris praneša, kąd Hitleris buvo sužeistas, mesto buketo, važiuodamas automobiliu tarp Neustadto ir Jaegernsdorfo. Smūgis buvo gana skaudus, nes Hitlerio automobilis tuo metu važiavo didesniu greičiu.
-------
(Vakarai, 1938, spalio 8 d.)


O dėl pasitaikančių klaidų tai taip žiauriai nesipiktinčiau (nebent - klaida prie klaidos, liudijanti prastą požiūrį į atliekamą darbą). Istorikai gi ne dievai, tai tas pat , kas reikalauti, jog krepšininkai profesionalai niekada nepramestų pro šalį.

Dėl epizodo su kritinių pastabų nusirašymu - nežinau tuomet kas būtų diedui studijuojant VU IF, kur dėstytojai neretai, švelniai tariant, naudojasi studentų darbais.
Na, negerai Kasperavičius padarė, jei jau taip, bet šiaip žmogus jis geras (nors ir, che, gerokai ekscentriškas).
diedas[info]diedas on June 5th, 2009 11:19 am (UTC)
kur dėstytojai neretai, švelniai tariant, naudojasi studentų darbais.
Tu čia rimtai??? Ar ateis laikas, kai aš nustosiu stebėtis?
Kasperavičiui pretenzijų neturiu ir nusirašė ne jis, o tas, kur dabar Seime dabar sėdi. :) Bet ir jam didesnių pretenzijų negaliu turėti, nes knygoje yra tekstas - leidinys pataisytas remiantis naujausiais tyrinėjimais (kažkas panašaus, cituoju iš atminties).
Dėl P.Stankero. Šiandien per pietus kaip tik nusipirkau pirmadienio "Veidą", o jame...P.Stankero straipsnis apie Pirčiupius. Neapsirikau, įdumu...Cituoju, pajuodinta mano.
Šios tragedijos pagrindinis vadovas buvo 16-tojo pulko vadas vokietis SS vyresnysis leitenantas ir policijos pulkininkas leitenantas Valteris Titelis.
Kapstom. Dalinys SS ir policijos, todėl dvigubas laipsnis buvo įprastas. Policijos pulkininkas leitenantas (rusai sakytų - papulkininis) - viskas tvarkoj. O štai SS vyresnysis leitenantas... Visų pirma SS turėjo savo unikalius laipsnių pavadinimus. Jų versti į kitas negalima, nebent atatinkamame tekste bandant rasti tų laipsnių atitikmenis. Tai viena problemos dalis. Kita ir didesnė problema, kad bandant to niekadėjo Titelio laipsnį išversti labai jau "nugrybauta". Originale jo laipsnis rašomas kaip Obersturmbannführer , lietuviškai bandytume sakyti oberšturmbanfiureris. Jei bandytume ieškoti "normalaus" laipsnio atitikmens, tai sužinotume, kad šis laipsnis atitinka... tą patį pulkininką leitenantą. T.y. P.Stankeras Titelį pažemino net per trejetą laiptelių. :)) Matomai poną istorijos mokslų daktarą suklaidino panašiai skambantis SS gradacijos vyresniojo leitenanto atitikmuo - Obersturmführer.

diedas[info]diedas on June 7th, 2009 06:45 pm (UTC)
nebent - klaida prie klaidos, liudijanti prastą požiūrį į atliekamą darbą
Ką gi, demonstruojam prie minėtos klaidos kitą klaidą.
1943 m. Lietuvoje buvo dislokuoti latvių ir estų SS junginiai, ukrainiečių ir vlasovininkų daliniai
Pradėkim nuo kabinėjimosi prie smulkmenų, t.y. prie terminų. O.Benderis klausė „Tai kas, draugai, yra debiutas, ir kas yra idėja?“ Perfrazuodamas didįjį kombinatorių paklausiu - kas yra junginys ir kas yra dalinys. Šiam klausimui išsiaiškinti užteks Vikipedijos http://lt.wikipedia.org/wiki/Junginys_(karyba) Kaip matome, žemiausias junginio vienetas yra brigada. Nesunku įsitikinti, kad latviai turėjo dvi SS divizijas (viena jų suformuota iš SS brigados), estai tuėjo vieną SS diviziją. Lietuvoje 1943 teoriškai galėjo būti tik latvių SS junginiai: 15-oji SS divizija ir 2-oji SS brigada, tačiau jos tuo metu kovojo fronte Pskovo ir Leningrado apylinkėse. Estų SS divizija apskritai buvo suformuota tik 1944 vasarį. Tad rašydamas apie estų ir latvių SS junginius autorius tikriausiai turėjo mintyje dalinius - pulkus.
Rašant apie vlasovininkų dalinius autorius tikriausiai turėjo mintyje iš rusakalbių sudarytus dalinius. Vlasovininkais vadinti derėtų tik A.Vlasovo vadovaujamas divizijas, kurios, kaip žinia, buvo pradėtos formuoti tik 1944 metais. Su policijos daliniais A.Vlasovas apskritai neturi nieko bendro. Visus iš rusakalbių suformuotus dalinius ar junginius vlasovininkais vadinti nederėtų, juo labiau profesionaliam istorikui, karo meto Lietuvos policijos dalinių specialistui.
( 4 comments — Leave a comment )