?

Log in

No account? Create an account
 
 
15 December 2016 @ 08:48 pm
ЦАМО, ф.326, оп.5076, д.10, л.214 arba pasakėlės prieš miegą. Trečia dalis.  
Šio internetinio dienoraščio įrašu ЦАМО, ф.326, оп.5076, д.10, л.214 arba pasakėlės prieš miegą. Antra dalis. pasidalinau savo Facebook'o profilyje. Šiokia tokia diskusija užsimezgė, o vieną komentarą norėčiau pakomentuoti plačiau. Stepas po stepo, t.y. žodis po žodžio.

Būtent, kapstosi, nes tikrai puikioje knygoje prisikabino prie galbūt ir ne vietoje padėto nuorodos ženklelio. Autorius įdėjo daugybę nuotraukų, schemų ir informacijos. Dar daugiau jų neįdėjo. Nors tai nėra akademinis istoriko darbas, tai puikus vizualinis Vilniaus griovimo paveikslas. Autorius naudojosi vokiškais ir rusiškais šaltiniais, oro žvalgybos nuotraukomis, su dalimi jų susipažinęs ir aš, todėl jo teiginys man atrodo visiškai įtikinamas. O Arvydas Žardinskas tiesiog kapstosi neesminėse detalėse, apšaukdamas autorių melagiu. Ir visa tai vietoje to, kad rašytų Vilkaviškio 1944 m. istoriją.

Būtent, kapstosi [...]
Na taip, kapstausi, aš jau toks. Ir man tai nei pagyra, nei įžeidimas – aš jau toks.

nes tikrai puikioje knygoje [...]
Na taip, visai neprasta ta knyga. Kreidinis popierius, geros kokybės paveiksliukų daug... Nors dėl paveiksliukų – atskira kalba.

prisikabino prie galbūt ir ne vietoje padėto nuorodos ženklelio. [...]
O štai ši frazė pralinksmino. Tipo, atsitiktinai padėjo tą ženkliuką. Per klaidą. Tik pyst ir atsirado tas ženkliukas Dievui nežinant.
Jei kas patingėjo skaityti diskusiją facebook'e ir šio internetinio dienoraščio pirmą ir antrą dalį, trumpai priminsiu priešistorę.

Ankstyvą pavasarį įsigijau knygą „Kas sugriovė Vilnių“, ją paskaitinėjau ir viešai suabejojau vienu iš pagrindinių autoriaus teiginių – vaikštinėdami po vokiečių paliktą Senamiestą Vilnių sudegino sovietų liepsnosvaidininkai. T.y. jie tuščius namus degino be jokio karinio būtinumo. Teiginiui pagrįsti bent keliose vietose kaip informacijos šaltinis duodama nuoroda į vieną ir tą patį dokumentą, kurio rekvizitai yra ЦАМО, ф.326, оп.5076, д.10, л.214. T.y. aš suabejojau ir tokiu „faktu“ (suvulgarinus tas teiginys skamba maždaug taip – liepsnosvaidininkai degino miestą iš neturėjimo ką veikti) ir tuo, kad apie tai kalbama tame paslaptingame dokumente. Ir čia pat gavau „atkirtį“, pagrindinė oponentų mintis buvo tai, kad kritikuoju neturėdamas to dokumento „ant rankų“.

Tiesa sakant, man to dOkumento beveik nereikėjo, užteko ir keleto citatų iš jo. Tačiau neturint jo, įrodyti savo teiginius būtų labai sunku.

Gauti to dokumento skaną, kaip nebūtų keista, buvo labai sunku, netgi sunkiau, nei kad kaip kažkada gauti V.Suvorovo apdainuotą Sbornik Nr.1. Bet gavau. Gavęs perskaičiau tą knygoje tik ištraukomis skelbtą dokumentą. Kaip ir buvau įsitikinęs – nieko „kažko tokio“ tame dokumente nerasta: nei apie buką užsispyrimą, nei apie namų deginimą vienas po kito, nei kad buvo deginami vokiečių jau palikti namai. Apie namų deginimą dokumente pasakyta tik tiek – vienas batalionas sudegino namą, dengiantį miesto centro prieigas, kitas batalionas, rašoma dokumente, sudegino štabą kartu su kareiviais ir karininkais.

Paskelbiau tą dokumentą. Kokia buvo reakcija? Iš pradžių buvo bandoma ne diskutuoti apie esmę, t.y. kiek korektiškai knygoje pateikiama nuoroda į informacijos šaltinį turint to dokumento lapo kopija, o bandoma diskusija nukreipti į pievas – t.y. į dokumento patikimumo aptarinėjimą. Matote, tame dokumente yra daug (oponentų nuomone) netikslumų.
Kokie tie „netikslumai?

Pirmas – dokumente kalbama, kad vienas iš tų batalionų pamušė „Ferdinandą“ Kaip žinia, tokių savaeigių pabūklų 1944 metais Vilniuje negalėjo būti nei teoriškai, o tai reiškia, kad... Ogi nieko nereiškia. Ne tik šiame, bet ir daugelyje kitų to laikotarpio dokumentų galima sutikti minimus „Ferdinandus“. Tą pavadinimą sovietų kariškiai naudojo kaip bendrinį savaeigių pabūklų pavadinimą, ypač tų, kurių bokštelis buvo rėmo galinėje dalyje – Maderius, Vespes, Chumelius, Naschornus. Kas juos ten atskirs mūšio lauke...

Antras „netikslumas“ – dokumente rašoma, kad batalionai į nelaisvę paėmė tiek tai vokiečių karių, beveik du batalionus, tačiau minima tik keletas kulkosvaidžių. Kadangi du batalionai privalėjo turėti daug daugiau kulkosvaidžių, tai reiškia, kad... Ogi nieko nereiškia. Kalba ne apie paimtus kaip trofėjus kulkosvaidžius (apie trofėjus ten apskritai nekalbama), o apie sunaikintus kulkosvaidžius. Akivaizdu, kad jeigu į nelaisvę paimama, sakykim, du batalionai, tai dar nereiškia, kad tų batalionų ginkluotė in corpore būna sunaikinta.

Oponentus buvo pabandyta sugrąžinti prie esmės – prie informacijos šaltinių naudojimo korektiškumo. Ir kas tada? O tada paaiškėjo du dalykai. Pirmas – kad tas dokumentas yra nereikšminga detalė, antras – kad nuorodos ženklelis galbūt padėtas ne vietoje. Reiktų suprasti – atsitiktinai, o gal iš vis per klaidą ji ten atsidūrė.

Tie "argumentai" pralinksmino visam vakarui.

„Nereikšminga“ detalė (t.y. liepsnosvaidininkų ataskaita) cituojama 40 – 41 psl., nuoroda į šį dokumentą kaip informacijos šaltinį duodama 3 (TRIS) kartus – 41, 58 ir 59 psl.

59-ajame puslapyje tą „gal ne vietoje padėtą ženkliuką“, t.y. nuorodą į tą nelaimingą dokumentą , rašiau kapsčiausi Antroje dalyje. Pabandykime atversti vieną puslapį atgal. Taigi 58 psl.



Puslapio apačioje kairėje matome bylos viršelio skaną ir parašą.

2009.08.14 išslaptintos RA 5-osios armijos cheminio skyriaus operatyvinių, žvalgybinių ir kovinių pranešimų bylos Nr.10 viršelis. Šios bylos kovinis pranešimas Nr.042 atskleidžia 33-iojo atskirojo kuprininių liepsnosvaidžių bataliono ir 18-ojo atskirojo prieštankinių liepsnosvaidžių bataliono „žygdarbius“ Vilniuje.
ЦАМО, ф.326, оп.5076, д.10.


Žodis „žygdarbius“ paimtas į kabutes, reikia suprasti tą žodį neigiama prasme. Ir dar reikia suprasti, kad tame pranešime Nr.042 kad prirašyta tai prirašyta apie tuos žygdarbius kabutėse. Kaip dabar žinome – tame pranešime nieko tokio baisaus ir įspūdingo neprirašyta, eilinis kovinis pranešimas – la la, bla bla, tiek nukovė, tiek paėmė į nelaisvę, sudegino po vieną namą.

Turėdami rankose to nelaimingo lapo tekstą bandome dar kartą pasižiūrėti į 40 psl. Citatoje pajuodinimai – kaip knygoje. (puslapio skanas - Pirmoje dalyje)

1944 m. liepos 11-oji tapo viena juodžiausių dienų Vilniaus istorijoje – liepsnosvaidžių daliniai sudegino sovietų jau užimtą Senamiesčio teritoriją. 5-osios armijos cheminio skyriaus koviniame pranešime Nr.042 sakoma:

Ir toliau cituojamas tas dokumentas. Tiesa, ne visas, bet ištraukomis. Tiesa, praleistos vietos pažymėtos taip, kaip priklauso laužtiniais skliaustais. Dar neturėdamas to dokumento šiek tiek abejojau – o gal praleistose vietose yra kažkas tokio? Gal būtent ten yra tie žygdarbiai kabutėse?
Kaip dabar žinome – ir praleistose vietose nieko tokio nėra. Nei apie buką užsispyrimą, nei apie vieną po kito, nei apie vokiečių paliktus.

Apie tai, iš kokių kavos tirščių knygos autorius išbūrė tai, kad liepsnosvaidininkai šlaistėsi po vokiečių paliktą Senamiestį rašiau Pirmos dalies pačioje pradžioje. Norintys gali ten pasižiūrėti 36 psl. skaną, čia tik pacituosiu. Citatoje pajuodinimai – kaip knygoje.

[...] liepos 10 vakare sovietams jau atrodė, kad vokiečiai sumušti. 144-osios ŠD štabo viršininkas pplk. Grebeniukas siunčia šifruotę 65-ojo ŠK vadui:

[...]Pranešu, kad iki 1944.07.10 d. 21.30 144-oji ŠD užėmė miestą ir Vilniaus geležinkelio mazgą. Atskiri pasipriešinimo židiniai iš priešo pavienių ir smulkių po 2 - 3 žm. grupių naikinami [...]


Pajuodinti tekste kai kurias vietas mėgdavo ir M.Soloninas - kad skaitytojui geriau užsifiksuotų esminės frazės. Užsifiksavo? Sovietai užėmė Vilnių liepos 10 d. vakare. Na žinoma, kad užsifiksavo. Tekste esanti frazė "sovietams atrodė, kad" nueina į antrą planą. T.y. užmirštama. Tolimesniame knygos tekste kaip įrodytas faktas eina maždaug tokia mintis „liepos 11 d. Senamiestį kontroliavo sovietai“ su išvestiniu teiginiu „liepsnosvaidininkai degino vokiečių paliktus tuščius namus.“
Bet ar tikrai liepos 11 d. vokiečiai jau buvo palikę Senamiestį? Ar tikrai sovietai jį kontroliavo?

Turiu įtarimą, kad mano oponentai nelabai atidžiai skaito mano pateiktus dokumentus. Vieną jų, pateiktą Pirmoje dalyje, pakartosiu dar kartą. Tai 144 šaulių divizijos liepos 11 dienos 17 valandos operatyvinė suvestinė.



Skaitome 2. punktą. Originalo kalba necituosiu, iš karto vertimas.
785 šaulių pulkas, puldamas miesto šiaurės vakarų kryptimi, tęsia priešininko, įsitvirtinusio namuose, naikinimą, mūšiuose atkovojant kiekvieną atskirą namą, gatvę, kvartalą; užimtas paštas, vaivadijos pastatas, dešiniu sparnu išeinant prie tilto per Viliją.

Jei galvojate, kad paštas (почтамт) yra dabartinis pastatas Gedimino prospekte – klystate. Prieškariu paštas buvo pastate Pilies gatvėje ant kampo su Šv.Jono gatve, kitaip - Kardinalija. „Vaivadijos namas" – dabartinė VRM. Ir vienas, ir kitas namas – Senamiestyje. (Jei klystu, tegul tarpukario Vilniaus žinovai mane pataiso). Tad „Verkelio“ teiginys, kad Senamiestį liepos 11 dieną vokiečiai buvo palikę ir jį kontroliavo sovietai neatitinka tikrovės. Dėl šios miesto dalies tą dieną dar virė mūšiai.

Pabaigai aptarkime įrašo pradžioje minėtos citatos pabaigą.

Autorius naudojosi vokiškais ir rusiškais šaltiniais,

Kaip matome, naudojosi tik kai kuriais dokumentais. Savo teorijai pagrįsti naudingais dokumentais.

todėl jo teiginys man atrodo visiškai įtikinamas

Teiginys knygoje atrodo gal ir įtikinimai, bet neatlaiko elementaraus patikrinimo kitais dokumentais. Dokumentais, kuriuos labai lengva rasti kiekvienam norinčiam internete. Nuorodų reikia?

O Arvydas Žardinskas tiesiog kapstosi neesminėse detalėse

Kaip matote, „kapstymasis detalėse“ labai dažnai duoda vaisių.

apšaukdamas autorių melagiu.

Galiu atsiimti tą žodį. Galiu jį pakeisti terminu – (ne)sąmoningai sako netiesą.

Ir visa tai vietoje to, kad rašytų Vilkaviškio 1944 m. istoriją.

Į šią frazę atsakysiu plačiau. Aš rašau (daugeliu atvejų) ne už pinigus, todėl (daugeliu atvejų) nesu kažkam kažką įsipareigojęs. Rašau apie tai, kas man įdomu ir tada, kada to noriu. Todėl niekas negali man nurodinėti kada, apie ką ir kaip rašyti. Dėl Vilkaviškio 1944 m. šiokie tokie įsipareigojimai yra, bet laikas kol kas nespaudžia, todėl galiu leisti sau prabangą „kapstytis po neesmines detales“. Kita vertus besikapstydamas po tas detales randu kažką naudingo. Kad ir tam Vilkaviškiui. Pvz. kai kurios divizijos „išnyra“ ir mūšyje dėl Vilkaviškio. Kad ir ta pati 144-oji šaulių divizija.