?

Log in

 
 
28 November 2016 @ 07:54 pm
"Briedis". V.Bešanovas "1942-ųjų mėsmalė".  
Išmečiau keliolika eurų į balą Įsigijau leidyklos „Briedis“ taip vadinamą „naujieną“ – V.Bešanovo knygą „1942 metų mėsmalė“.



Iš leidyklos reklaminio teksto.

Taigi ši V. Bešanovo knyga yra iš tiesų vertinga lietuvių kalba pateikiama naujiena ir istorikui, kruopščiam tyrėjui, ir kiekvienam karyba besidominčiam skaitytojui.

„Naujiena“... Kabutėse todėl, kad originali šios knygos versija pasirodė šių laikų mastais gan senokai – 2003 metais. O dėl vertingumo... Kaip čia pasakius...
Kažkada, labai seniai, išgirdau apie V.Bešanovo knygą „1941 metų tankų pogromas“. Ilgokai ją medžiojau, kol pagaliau įsigijau. Galvoju – na dabar tai sužinosiu visą tiesą kaip dingo tie tankai. Skaičiau ... skaičiau ... skaičiau... Iki pusės vargais negalais priskaičiau, nusispjoviau ir numečiau – pievos ir vanduo. Todėl ir „1942 – год учебный» neskaičiau, nors originalo kalba internete ši knyga „kabo“ senokai. O štai vertimą ėmiau ir įsigijau. Kodėl? Dėl kelių priežasčių.
Pirma – norėjosi įsitikinti kaip ten reikalai su liustracijomis.
Antra - noriu pasižiūrėti į „Briedžio“ vertimo kokybe, apie kurią sklando legendos.
Trečia – peržiūrint vertimą pabandysiu peržiūrėti autoriaus teiginius.

Iliustracijos. Vakarų fronte „Briedžio“ knygose nieko naujo. Kaip ir daugelyje kitų rasime „klasikinę“ formuluotę – "Jei iliustracijų autoriai pareikštų savo teises, esame pasirengę vykdyti visus pagrįstus reikalavimus“.



O ko nerasime aptariamoje knygoje? Kaip ir daugelyje kitų nerasime nuorodų iš kur paimtos iliustracijos/nuotraukos. Na ... beveik nerasime. Perverčiant knygą buvau maloniai nustebintas – 2 (dvi, Karlai, tu girdi? DVI) nuotraukos turi nuorodas iš kur jos paimtos. Pasigrožėkime jomis – 390 ir 455 puslapiai.




Atkreipėte dėmesį – abiejose nuotraukose nuoroda į ... Bundesarchyvą. Pabijota pyktis su vokiečiais?
Gal, nežinau. Bet štai sakykim 148 puslapyje yra žinoma nuotrauka su Manšteinu, o po ja parašo/nuorodos į Bundesarchyvą nėra. Kodėl?



Štai tos nuotraukos originalas.



O štai nuoroda į tą Bundesarchyvą.
Sakysite – nuotrauka paimta iš Vikipedijos (žr.skyrių Soviet Union)? Tarkim. Sakot, rašyti, kad nuotrauka paimta iš Vikipedijos – nesolidu? Tarkim. Bet ir šiuo atveju, toje pačioje Vikipedijoje, po nuotrauka su Manšteinu yra nuoroda ... į tą patį Bundesarchyvą - išsididinus tą nuotrauką nuoroda labai gražiai matyti.

Nesu Bundesarchyvo ar kažkieno kito atstovas Lietuvoje, todėl nesiknaisiosiu iš kur ir kaip paimta viena ar kita iliustracija, paliksiu jas ramybėje, nuotraukas apie karą tegul žiūrinėja mokinukai. Mane gi domina/nedomina knygos tekstas.
Turiu sutikti su leidyklos nuomone, kad ši knyga naudinga kruopščiam tyrėjui. O naudinga ji tiek, kiek naudingos, sakykim, Suvorovo knygos. Turiu mintyje tai, kad knygoje pateikiami teiginiai yra labai naudingi mokantis analizės. Imi kažkokį teiginį ir tikrina - kas apie tai rašė, kaip rašė, kokie yra dokumentai ir t.t. Atlikus tokią analizę galima daryti ir išvadas - teisus autorius ar ne.
Pradėkim nuo ... paskutinio puslapio.

„Sovietų kariuomenės nuostoliai 1941 – 1945 metų kare iki šiol nesuskaičiuoti. Pasak B.Sokolovo“, bendri nuostoliai nukautaisiais ir mirusiais per karą su Vokietija buvo 31,1 mln. kariškių. Negrįžtamuosius Vermachto praradimus kariaujant su SSRS jis vertina2 ,157 mln. žmonių“.

Visų V.Bešanovo knygų trūkumas - nėra nuorodų į pirminius šaltinius. Nėra nuorodos ir į šį teiginį, tik abstraktus „pasak B.Sokolovo“. Leidyklos minimas kruopštus tyrinėtojas turėtų visų pirma susirasti B.Sokolovo tekstą, kuriame minimi tie skaičiai ir tą tekstą išnagrinėti, o po to vėl grįžti prie V.Bešanovo ir sulyginti, ką ir kaip rašė B.Sokolovas ir kaip tą sakymą pateikia V.Bešanovas.

Bet apie tai - vėliau. Ir apie vertimo kokybę - vėliau. Nors permetus akimis puslapius "įstrižai" ne toks jau ir prastas tas vertimas man pasirodė.