?

Log in

No account? Create an account
 
 
29 July 2016 @ 01:19 pm
Vienos ligoninės istorija  
Tai yra pasakojimo "Vieno miesto istorija. Vilkaviškis karų audrose" tęsinys.

"Senoji" Vilkaviškio ligoninė.



Ta, "senoji" - tai gilumoje matomas pastatas, kurio centrinį įėjimą užgožia medžiai. Pirmo aukšto kairiajame sparne buvo moterų karalystė. Pro kairėje pusėje esančias duris būsimi tėčiai atlydėdavo būsimas mamytes, pro tas pačias duris tie patys tėčiai drebančiomis rankomis išsinešdavo savo naujagimius. Aš savo vyresniąją taip pat tokiomis pat virpančiomis rankomis iš ten išsinešiau. :)
Antrame aukšte buvo chirurginis skyrius, operacinė.
Artimesniame, kiek dešiniau esančio, pastato pirmame aukšte buvo poliklinika (ir dabar ten ji yra), o antrame - mažųjų ligoniukų stacionaras. Kažkada ir man ten teko pora savaičių ten pagulėti, kenčiant labai skausmingas vitamino C ir penicilino injekcijas. :)

O štai kaip dabar atrodo "naujoji" Vilkaviškio ligoninė. (nuotrauka santaka.info.lt)



Tiesa sakant, dabar ji atrodo kiek kitaip, gan sparčiai gražėja - eina į pabaigą renovacija.
Bet kas jungia šiuos pastatus?

Šią istoriją šių eilučių autoriui papasakojo buvęs Salomėjos Nėries vidurinės mokyklos direktorius Juozas Čekanavičius.

Buvo 1976 ar 1977 metai. Į tuometinį partijos komitetą paskambino iš Vilniaus ir pasakė, kad TSRS plano komiteto (jaunesniems skaitytojams – sovietiniais laikais plano komitetas buvo tokia organizacija, kuri skirstydavo lėšas įvairiems projektams) aukštas valdininkas ieško karo metu žuvusio savo tėvo. Pranešime apie žūtį buvo parašyta, kad jo tėvas palaidotas Volkovyske. Paieškos Baltarusijoje esančiame tuo pavadinimu mieste buvo bevaisės, bet kažkam toptelėjo mintis, kad ir Lietuvoje yra miestas panašiu pavadinimu. Vilkaviškio rajono partijos komiteto kažkuris iš sekretorių kreipėsi į vietinį karinį komisariatą, prašydamas patikrinti informaciją. Karininkai atsivertė storą knygą, kur buvo surašyti visi rajone žuvusieji kariai ir rado – Ivanovas, sunkiai sužeistas, mirė nuo žaizdų ligoninėje, palaidotas Vilkaviškio karių kapinėse. Ivanovas iš plano komiteto labai nudžiugo gavęs tokią žinią ir pranešė - rytoj atvažiuoju. Tais laikais (o šiais – taip pat) buvo labai didelis „bardakas“ su įrašais karių kapinėse – dokumentai rodo, kad karys palaidotas, o įrašo plokštėse nėra; arba atvirkščiai – įrašas yra, bet paaiškėja, kad karys palaidotas visai kitur. Ir šiuo atveju buvo taip pat – nors dokumentai rodė, kad tas Ivanovas palaidotas Vilkaviškio karių kapinėse, tačiau atitinkamo įrašo ten nebuvo. Tuometinio gyventojų buitinio aptarnavimo meistrai per naktį iškalė lentelę su pavarde ir pritvirtino prie vieno iš antkapių.
Labai laimingas, kad rado savo tėvo kapą ir kad tėvo atminimas yra taip pagerbtas, Ivanovas pasakė – prašykit ko tik norit. Tuometiniai rajono vadovai susižvalgė ir pasakė – rajonui naujos ligoninės verkiant reikia. Bus jums pinigai ligoninei – pažadėjo Ivanovas, tik turit per kelis mėnesius „suorganizuoti“ jai projektą. Nors per tokį trumpą laiką padaryti projektą tais laikais buvo labai sunku, tačiau per didelius vargus ši problema buvo išspręsta. Ir pinigai buvo gauti, tiesa, tam dar reikėjo vieno vizito į Maskvą su portfeliais, kuriuose buvo dūmu kvepiantys ir kliuksintys „papildomi dokumentai“.


Naujoji ligoninė buvo atidaryta 1983 metais, o oficiali versija skelbė –„lėšos ligoninės statybai buvo skirtos iš sąjunginės talkos fondo“. Gal ir iš tos „kišenės“ pinigai ligoninės statybai buvo skirti, bet juos „pramušė“ „Ivanovas iš plano komiteto“.

Iš gerbiamo Direktoriaus norėjau sužinoti daugiau šios istorijos detalių, tačiau dėl garbaus amžiaus ir dėl to, kad nuo tų įvykių praėjo gana daug laiko, jis prisiminė tik tiek, kad tas valdininko tėvas buvo sužeistas, mirė ligoninėje ir buvo kažkaip susijęs su tankais.
Šiais visagalio interneto laikais turint net ir tokias nedideles užuominas galima pabandyti patikrinti faktus (dėkoju bičiuliui Aleksandrui Novičenkąi už suteiktą pagalbą).
Taigi, Vilkaviškio karių kapinėse yra palaidota 11 (vienuolika) Ivanovų. Tačiau tik vienas jų mirė nuo žaizdų ligoninėje, jei tiksliau - medicinos sanitarijos batalione. Tad labai didelė tikimybė, kad kalba eina būtent apie "tą" Ivanovą. O ir su tankais jis buvo susijęs - tarnavo prieštankinės artilerijos dalinyje. Ir pavardė jo labai jau simboliška - Ivanas Ivanovičius Ivanovas. Mirties data - 1944 m. rugpjūčio 6. Mūšio dėl Vilkaviškio pirmasis etapas...



© Arvydas Žardinskas, 2016
Naudoti tekstą bet kokia forma galima tik gavus autoriaus leidimą